 |
| Pagrindinis | |
|
Ekonomikos Jaunimo Kultūros Mokslo Socialinių Švietimo Religijos Sporto Visuomenės 100 x 100 Solidarumas |
|
 |
|
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Vietoj gėlių | |
 |
|
JAV Lietuvių Bendruomenė
|  |
|
|
Eugenija Fedosejeva, Laurynas R. MisevičiusVII-osios Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynės |
Sportas | ||||||||||||||||
birželio 30 liepos 5 dienomis
Šių metų birželio 30 liepos 5 dienomis lietuviai sportininkai ir mokslininkai iš viso pasaulio susitiko Vilniuje. Mokslininkai dalyvavo jau XIII-ajame pasaulio lietuvių mokslo simpoziume, o sportininkai atvyko į Lietuvos sostinėje vykusias VII-ąsias Pasaulio Lietuvių Sporto žaidynes ir pasaulio jaunių imtynių čempionatą. Vietiniai lietuviai ir žaidynių dalyviai iš viso pasaulio, lepinami gaivaus vasariško oro bei pakilios atmosferos, stebėjo įspūdingas sportines kovas. Dar prieš 67-ius metus Lietuva gyveno Pirmosios Lietuvos Tautinės Olimpiados nuotaikomis. 1938-ųjų m. liepos 17-31 dienomis į Kauną atvyko sportininkai ir svečiai iš JAV, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir Vilniaus krašto. Juos pasitiko ir pasveikino tada Lietuvai vadovavęs LR Prezidentas Antanas Smetona. Lietuvos Tautinės Olimpiados atidarymo proga į dangų buvo paleista apie tūkstantis balandžių. Ši tradicija vėl buvo atkurta 1978-aisiais metais, kuomet Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva birželio 27 liepos 3 dienomis Kanados lietuviškiausiame mieste Toronte buvo surengtos I-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jos buvo skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimo šešiasdešimtmečiui paminėti, o taip pat atšvęsti Pirmosios Lietuvos Tautinės Olimpiados 40-ties metų jubiliejų. Pirmosiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavo virš 1000 sportininkų iš JAV, Kanados, Anglijos, Vokietijos, Australijos ir Argentinos. Buvo surengtos lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio stalo teniso, lauko teniso, golfo, futbolo, plaukimo, šaudymo, šachmatų ir kalnų slidinėjimo varžybos. II-osios mūsų tautiečių iš viso pasaulio sporto žaidynės vyko 1983-aisiais metais JAV lietuvių sostinėje Čikagoje. Vėliau 1988-ųjų metų žiemą III-osios pasaulio lietuvių sporto žaidynės buvo surengtos Adelaidėje (Australija). Krepšininkai, plaukikai, stalo tenisininkai, šachmatininkai iš Lietuvos laimėjo beveik visus žaidynių medalius. 1991-aisiais metais mūsų tautos sportininkai ir svečiai sugužėjo į Nemuno kraštą gimtinę Lietuvą. IV-osiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavo lietuviai jau net iš dvylikos užsienio šalių. V-osiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse norintieji galėjo išbandyti savo jėgas net trisdešimtyje sporto šakų. 1998-aisiais metais buvo surengtos ne tik VI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, bet ir II-oji Lietuvos Tautinė Olimpiada. Šiais metais Lietuvoje vyko VII-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios buvo skirtos liepos 6-ąjai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, Tarptautiniams kūno kultūros ir sporto metams bei Europos kultūros konvencijos 50-ties metų jubiliejui paminėti. Šiose - VII-osiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse buvo akredituota daugiau negu 5000 dalyvių. Atvyko nemažai delegacijų iš užsienio šalių: Australijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos (Altajaus, Krasnojarsko, Kaliningrado, Murmansko, Sankt Peterburgo miestų), Švedijos, Ukrainos, Venesuelos, Vokietijos ir daugiausiai lietuvių - net virš šimto narių - atvyko iš JAV. Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo keli atstovai iš egzotiškųjų Pietų Amerikos šalių - Argentinos ir Urugvajaus. Buvo surengtos šešiolikos sporto šakų varžybos: badmintono, biliardo, boulingo, futbolo (jauniai, suaugusieji, veteranai), golfo, krepšinio (jauniai, suaugusieji, veteranai), orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio (jauniai, suaugusieji), plaukimo, rankinio, regbio, stalo teniso (jauniai, suaugusieji, veteranai), sportinės žūklės, šaudymo, teniso (jauniai, suaugusieji, veteranai), tinklinio (jauniai, suaugusieji, veteranai). Taip pat buvo stebimos ir parodomosios varžybos: bendrosios gimnastikos, biatlo (bėgimas+plaukimas), estafetinio bėgimo Vilniaus tiltai, greitojo čiuožimo riedučiais, keliautojų sporto, lietuviškos savigynos, MTB-kalnų dviračių varžybos, o taip pat ritinio, ringo, sportinių šokių, sunkiosios atletikos (veteranai) ir žolės riedulio. Net penkias dienas viso pasaulio sportininkai varžėsi dėl medalių ir garbės, o žiūrovai stebėjo aršias kovas ir nepamirštamai gražias įvairių sporto šakų varžybas. Prizinių vietų laimėtojams buvo išdalinta virš dviejų tūkstančių medalių. Turime paminėti, kad labai neblogai šiemet varžybose pasirodė Amerikos lietuviai. Nemažai įvairių amžiaus grupių žmonių dalyvavo teniso turnyruose. Įdomiausia, kad vienintelė atstovė iš JAV 85-rių metų Vanda Vebeliūnienė iš Niujorko, kuri dalyvavo visose septyniose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, šiemet užėmė trečiąją vietą. Visi stalo teniso apdovanojimai, išskyrus vieną, liko Lietuvoje. Tik vienas vyrų (80-ties ir daugiau metų grupėje) medalis atiteko JAV atstovui Kostui Mačiuliui. Dauguma plaukimo prizininkų taip pat iš Lietuvos, keli apdovanojimai iškeliavo į Rusiją ir į JAV. Tarp vyrų 19-24 metų grupėje 50 metrų laisvuoju stiliumi pirmasis atplaukė JAV atstovas Algis Aukštuolis. Pirmasis jis buvo ir praplaukęs nugara. Dar viena atstovė iš JAV grupėje nuo 13 iki 15 metų Rūta Pakštaitė-Smith iškovojo pirmą vietą 50 metrų plaukime peteliške, o taip pat 400 metrų laisvame plaukime. Kaip tikriems lietuviams būdinga, krepšinio rungtynėse varžėsi daugiausia žaidėjų. Amerikos atstovai dalyvavo šešiose krepšinio varžybų grupėse iš aštuonių. Jaunučių vaikinų (1990-1992 gimimo metų) nugalėtojais tapo Š.Marčiulionio KA krepšininkai. JAV komandai - Čikagos Lituanica atiteko bronzos medaliai. Jaunių vaikinų (1986-1988 gimimo metų) varžybose pirmą vietą iškovojo Čikagos komanda Lituanica-1. Jie finale laimėjo prieš A.Sabonio KM rezultatu 95:90. Kanadiečiai Toronto Aušra liko trečioje vietoje. Berniukų (1992-1995 gimimo metų) varžybų auksas šį kartą pasiliko Lietuvoje, jis atiteko Š.Marčiulionio KA-2 komandai. Antroje vietoje liko Kauno KM komanda, trečioje Š.Marčiulionio KA-1. Čikagiškiai Lituanica-1 iškovojo ketvirtąją vietą. Mergaičių (1991-1995 gimimo metų) varžybose visos prizinės vietos šiais metais atiteko komandoms iš Lietuvos. Pirmoje vietoje Kauno KM-1 komanda, antroje Vilniaus KM-1 ir trečioje Vilniaus KM-2. Komandai iš Amerikos Čikagos Lituanica pavyko užimti tik penktąją vietą. Veteranų grupėje, kurioje nebuvo nei vienos JAV komandos, visas prizines vietas laimėjo Lietuvos komandos. Moterų grupėje auksas atiteko Lietuvos ekipai Svaja, na o sidabro medaliais pasipuošė australės. Karščiausios aistros virė krepšinio salėse lošiant vyrams. JAV jungtinė vyrų komanda savo pogrupyje nelabai sunkiai įveikė varžovus iš Krasnojarsko bei Druskininkų. Sunkiausios rungtynės jų laukė finale, kai teko susitikti su tikrai stipriu varžovu - Vilniaus KSM komanda Perlas. Nors dėl nekompetentingo vietinių arbitrų teisėjavimo šių rungtynių metu JAV vyrų krepšinio komanda vos neprarado galimybės namo išsivežti aukso medalius, po pratęsimo Amerikos lietuviai dar kartą įrodė, kad prieš tai visos laimėtos rungtynės nebuvo tik atsitiktinumas. Salėje sėdintys žiūrovai įtemptai stebėjo aršią kovą. Tik belikus kelioms paskutinėms mačo sekundėms amerikiečių komandos sirgaliai galėjo kiek lengviau atsipūsti. JAV lietuviai laimėjo rezultatu 103:90, su pasididžiavimu parsiveždami VII-ųjų PLSŽ aukso medalius, dar kartą primindami savo pranašumą krepšinyje. Įspūdingiausia žaidynių dalis, žinoma, buvo jų atidarymas. Liepos 2-osios d. popietę pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai išdidžiai bei šventiškai nusiteikę žygiavo Gedimino prospektu Lietuvos sostinėje. Lietuvos Valstybės vėliavą nešė olimpinis čempionas Vladas Česiūnas, Žaidynių vėliavą praeityje gerai žinomi mūsų šalies sportininkai Lina Kačiušytė, Vida Vencienė, Ana Ambrazienė, Antanas Bagdonavičius, Romas Ubartas ir Vytautas Briedis. Po parado visi patraukė į Arkikatedros Baziliką, kur buvo laikomos specialios šv. Mišios ir pašventinta Žaidynių vėliava. Vėliau šventė tęsėsi neseniai pastatytoje Siemens arenoje, kur vyko iškilminga VII ųjų PLSŽ atidarymo ceremonija. Į pilnutėlę sportininkų, jų gerbėjų ir giminių areną susirinkusiuosius pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Jis kalbėjo, jog atvykstantys į žaidynes iš įvairiausių šalių lietuviai susitinka savo brolius ir seseris, kurie yra tokie pat lietuviai kaip ir jie. Kur begyventų lietuviai jie yra viena tauta ir sporto žaidynės tą įrodė,- sakė Prezidentas, visiems padėkodamas ir palinkėdamas vėl susitikti 2009-aisiais metais per VIII-ąsias žaidynes. Vėliau kalbėjo LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, kuris pasveikino visus atvykusius ir pasidžiaugė, kad lietuviai iš viso pasaulio susirinko pabūti kartu. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas Gabrielius Žemkalnis ragino pasaulio lietuvius neužmiršti savo Tėvynės. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Vytas Nėnius padėkojo sportininkams, kurių pavyzdžiu, kaip jis teigė, seks tūkstančiai naujų talentų. Jis paskelbė VII-ąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes atidarytomis. Šventinės programos vedėjas buvo aktorius Gintaras Mikalauskas. Visą vakarą jis kartojo širdį užvaldančius žodžius: Iš rankų į rankas, iš kartos į kartą, iš širdies į širdį perduoti liepsną tai yra kelias į didįjį aukurą. Tai jis kartojo kiekvienam šventinio koncerto dalyviui atlikus savo programą, bei uždegus po dar vieną liepsnelę didžiojo aukuro link. Svečius linksmino Klaipėdos universiteto šokėjos, akrobatai, Europos sportinių šokių vicečempionai Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė, Lotynų Amerikos sportinių šokių Pasaulio ir Europos čempionai - kolektyvas "Žuvėdra", F.U. šokio studija, magijos teatras DI ARCHY Su žodžiais Mūsų tik trys milijonai širdžių vakaro vedėjas į sceną pakvietė populiarųjį pop muzikos atlikėją Marijoną Mikutavičių, kuris atliko dainą, tapusią antruoju Lietuvos himnu. Dainininkui pritarė visa salė - dauguma šios dainos su džiaugsmo ašaromis klausėsi stovėdami. Žiūrovai labai šiltai sutiko ir kitus menininkus - Eduardą Kaniavą ir Deivį, kurie kartu atliko dainą "Malda". Sudrėko susirinkusiųjų akys, suvirpėjo širdys... manau, visus apėmė didžiulis noras būti kartu ir ne tik per sporto šventes, juk mes visi, nesvarbu kur gyventume, esame viena didžiulė šeima lietuviai! Ir štai po šios Maldos irklavimo olimpinis čempionas V. Česiūnas ir šeštokė vilnietė mergaitė Rūtelė uždegė didįjį sporto žaidynių aukurą. Skambant "B'avarijos" atliekamai dainai "Noriu lėkt, noriu skrist", iš didžiulio ugninio gaublio, simbolizuojančio pasaulį, kuris kompiuterinės grafikos dėka iš pradžių švietė lyg saulė, o vėliau pasidengė mūsų planetos vaizdais, nuskriejo šios grupės siela vokalistas Vilius. Pabaigai Gintaras Mikalauskas visiems palinkėjo kas kart kilti vienu laipteliu aukščiau, iki tol, kol kiekvienas galėsime skristi pergalės skydžiu Lietuvai. Nuostabia įžanga prasidėjo diskoteka. Pasaulio lietuvių sporto forumas nutarė pasaulio lietuvių sporto žaidynes nuo šiol rengti kas ketverius metus Lietuvoje, kur atvykę iš užsienio lietuviai galės ne tik susitikti vieni su kitais, bet ir aplankyti, pabūti protėvių žemėje, praturtinti savo lietuviškumą. Išlydint svečius į savus kraštus liepos 4-ąją dieną Kauno miesto Rotušėje jiems buvo surengta kukli pagerbimo popietė. Atvykusius sveikino Kauno apskrities viršininkas Zigmantas B. Kazakevičius, kuris akcentavo, kad Lietuvą visame pasaulyje garsina ir Kauno mieste užaugę sportininkai. O Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius V.Nėnius įteikė apdovanojimą Kauno vicemerui Kazimierui Kuzmickui, atsidėkodamas už kauniečių sportinius laimėjimus. Toliau skambėjo tautinė muzika, o svečiai tuo metu galėjo pasivaišinti šampanu. Taip pat dalyviai aplankė vienintelį šalyje sporto muziejų, esantį Kaune, kur svečiams pasakojo jo vadovas Dr. Sigitas Gečas. Taigi iki naujų susitikimų sekančiose, VIII-osiose pasaulio
lietuvių sporto žaidynėse 2009-ųjų birželio mėn. pabaigoje vėl
Lietuvos sostinėje Vilniuje. Eugenijos Fedosejevos (Vilniuje) ir
Viliaus Misevičiaus (Kaune darytos) nuotr. |
|
|
|
