Juozui Eretui - 100

Kauno Miesto Savivaldybės Kultūros Skyrius

Vokiečių literaturos prof., publicistas, visuomenės veikėjas Juozas Eretas gimė 1896.X.18 Bazelyje (Šveicarijoje). Nuo 1915 studijavo Friburgo, Bazelio ir Liuzanos universitetuose. 1918 m. J. Eretas baigė studijas daktaro laipsniu, parašęs disertacija apie jėzuitų teatrą Friburge. Bestudijuodamos artimai susipažino su lietuviais studentais bei veikėjais - padėjo jiems redaguoti spaudai siunčiamus biuletenius apie Lietuvą, ir žurnalą "Litauen".  Parašė išsamią knygą "Lietuva praeityje, dabartyje ir ateityje", kuri buvo išleista vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1919 m. sausio mėn. Juozas Eretas buvo pakviestas spaudos biuro (prie Lietuvos diplomatinės misijos Berne) redaktorium. Tų metų rudenį atvyko į Berlyną dirbti biure prie Lietuvos pasiuntinybės. Iš čia 1919 m. spalio 15 d. persikėlė į Kauną - į užsienio reikalų ministeriją patarėju, kur 1919 m. spalio mėn. - 1920 m. balandžio mėn. organizavo spaudos biurą ir buvo jos direktorium, prie kurio įkūrė Lietuvos telegramų agentūrą (Eltą), tapdamas jos vadovu.

Juozas Eretas 1896 - 1984

1919 m. lenkams paėmus Vilnių, Juozas Eretas stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenės pirmąjį savanorių pulką ir tarnavo to pulko vado adjutantu. 1920 m. derybose su lenkais Ženevoje ir 1921 m. Briusely buvo deleguotas prie lietuvių delegacijos spaudos reikalams.

1922 m. priėmęs Lietuvos pilietybę, aktyviai įsijungė į atgimstančios Lietuvos politinį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Norėdamas visiškai atsidėti mokslo ir kultūros veiklai, 1922 m. vasario 4 d. iš Užsienio reikalų ministerijos pasitraukė. Kaip aktyvus krikščonių demokratų veikėjas 1923 m. buvo išrinktas į antrąjį Lietuvos Seimą. Visuomeninėje veikloje ėmėsi įvairiapusės veiklos - dalyvavo kuriant Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, padėjo atgaivinti blaivybės draugiją, įkūrė jos organą "Sargybą", dalyvavo vaikų angelaičių draugijos steigime, buvo vienas iš pavasarininkų vadų. Ketverius metus aktyviai dalyvavo Katalikų veikimo centro vyriausios valdybos veikloje, buvo vienas iš "Šatrijos" meno draugijos steigėjų, vėliau jos globėju.

1925 m. sukurė šeimą su lietuvaite rnokytoja Ona Jakaityte (1896 - 1954).

Dideli Juozo Ereto nuopelnai organizuojant Lietuvos Universitetą. Jau 1919 m. rudenį jis buvo pakviestas padėti suorganizuoti Aukštųjų kursų humanitarinį skyrių ir čia dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. 1922 m., įsikūrus Lietuvos universitetui, išrinktas Teologijos ir Filosofijos ekstraord. profesoriumi visuotinei literatūrai; vėliau atsidėjo vien vokiečių kalbai ir literatūrai. Universitete dirbo 1922.IX.1 - 1931.XII.15 ir nuo 1932.X.1 iki 1940. Nuo 1933 m. tapo Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos nariu, o 1939 m.- jos akademiku.

Šalia savo kasdieninio darbo ]uozas Eretas aktyviai dirbo kaip publicistas užsienio ir Lietuvos spaudoje, parašė daug straipsnių ir studijų "Logos", "Židinyje", "Soter", "N. Romuvoje", "Atheneum", "XX Amžiuje".

1941 m. kovo 22 d., vengdamas bolševikinių represijų, pasitraukė į savo pirmąją tėvyne Šveicariją, kur daug rašė, aktyviai dalyvavo šios šalies lietuvių bendruomenės veikloje. Mirė ]uozas Eretas 1984 m. kovo 19 dieną.

Didelis Juozo Ereto dvasinės kultūros indėlis į ano meto besikuriančios valstybės inteligentijos krikščioniškosios pasaulėžiūros formavimą. Juozas Eretas, pašvęsdamas savo gyvenimą ir veiklą Lietuvai, daug prisidėjo prie pagreitintos krašto pažangos. Besikurianti valstybė buvo tarp Rytų ir Vakarų orientacijos. Ypač išryškėjo Juozo Ereto asmenybė ir nuopelnai artėjant Lietuvai prie krikščioniškosios Vakarų kultūros. Jis buvo aktyvus Vakarų dvasios, humanizmo ir demokratijos skleidėjas, - apaštalas.

Paruošė L.D.

Revised: October 29, 2002
by Voras
http://lithuanian-american.org/