Back to Lithuanian-American Community Home Atgal - Eglute - Back

Mūsų Kuryba

Ūkininko Sapnas

Vieną kartą, mažam kaimely Lietuvoj, gyveno labai neturtinga ūkininkas:  Jis buvo geras vyras, sunkiai dirbo, padėjo kaimynams, užaugino geru vaikus:  Dabar ji jau buvp pasenęs ir rūpinosi, kad nepajėgs nupjiauti rugius, kad jo senas arklys nebebus pajėgus darbui ir nebeturės užtektinai pinigų stogo taisymui:

Vieną naktį, po sunkios darbo dienos, sapne is išgirdo balsą, kuris liepė keliauti į Trakus:  Jis ten suras daug turto:  Senis nusijuokė, nes neturėjo nei arklio nei vežimo, o Trakai labai toli:  Balsas klausė, kod, jis pėsčias negali nueiti?  Senis atsakė, kad ji per senas ir jo kojos per silpnos:  Ryte atsikėlęs, jl susapnais ir pamiršo tą sapną:  Kitą naktį jis vėl susapnavo tą  patį   sapną:  Šį kartą pasitarė su žmona ir ji patarė, kad jis turėtų sekti savo sapną:  Žmona įdėjo jam gabaliuką duonos ir dešros, pabučiavo ir išleido į kelionę:

Jis keliavo tris dienas iki pasiekė Trakus:  Pavargęs ir alkanas, su skaudančiomis kojomis, atsisėdo po medžiu ant didelio akmens:  Sėdėjo, galvojo ir laukė iki priėjęs sargas užklausė, kodėl js čia sėdi?  Senis papaakojo jam savo sapną - apie turtą, kurį jis rastų mažame kaimelyje, seno ūkiniko darže už eno akmens. Bet niekada nėra buvęs mažam kaimely, nepažįsta jokio ūkininko, tai nekad to turto ir neieškojo.  Abu vyrai nusijuokė iš tokių kvailų sapnų, ir senis pasisuko eiti atgal namo,

Grįžęs, su žmona pradėjo kasti žemę už didelio akmens savo darže,  Jie kasė ir kasė, kol taip pavargo, kad kad nemetę kastuvą suko į namus.  Kakas duobėj sublizgėjo.  Senis pasilenkė pažiūrėti į įkastą duobę ir pamatė atspoindinti savo veidą.  Tą patį padarė žmona ir pamatė savo veidą.  Jie atkasė veidrodį!  Pirma pravirko, paskui nusijuokė sakydami, kad senio sapnas tikriausiai reiškė, kad jie yra vienas kito turtas!  Paėmę veidrodį, pasisuko eiti namo, bet vėl kažkas duobėj sublizgėjo.  Po veidrodžiu buvo užtektinai aukso jiems pataisyti stogą, nusipirkti naują arklį ir net padėti savo kaimynams.   Nuo to laiko jie laimingai gyveno ir niekada neužmiršo kad jie yra viens kito turtas!

Parašė ir iliustravo Danius Anelauskas
Šv.kkkk Kazimiero mokyklo, 7 sk. mokinys