Giedra Čikagos padange nuplasnojo spalvinga dainos paukštė

Giedra Čikagos padange nuplasnojo spalvinga dainos paukštė

Šventinį liepos 3-5 d. savaitgalį Vėjų miestas prakalbo lietuviškai. Tiksliau – uždainavo. Ilgai lauktos X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės „Padainuosim dainų dainelę“ renginiai sujudino išeivijos sostine vadinamą Čikagą.

Jolanta Urbietienė

Miestan dalyviai pradėjo plūsti gerokai prieš šventę. Kas pakluso rengėjų raginimui iš anksto užsisakyti kambarius, apsistojo šventės viešbutyje Sheraton Chicago Hotel and Towers ant upės kranto miesto centre, kas – nuošaliau esančiuose Ilinojaus universiteto Čikagoje (UIC) bendrabučiuose, o ką giminės ir draugai priglaudė. Be pastogės neliko nė vienas, nors prieš keletą mėnesių, legendinei „Dreadful Dead“ roko grupei paskelbus apie tris planuojamus jos 50-mečio sukakties koncertus Čikagoje, staiga daugumos miesto viešbučių kambariai buvo išpirkti, ir lietuviškosios šventės dalyviai, delsę kambarius užsisakyti, liko it musę kandę… Štai tuomet rengėjų laukė nenumatyta užduotis – surasti papildomų patalpų atvykstančiųjų apgyvendinimui. Viskas baigėsi gerai. Surado minėtuosius universiteto bendrabučius. Ir, kad būtų lengviau judriame nepažįstamame mieste keliauti, autobusus savaitgalio renginiams parūpino.

O renginių, kaip buvo skelbiama, – pasirinkimas. Liepos 3 d., penktadienio, koncerto bilietai buvo išparduoti iki jo likus porai savaičių. Susirinkusieji St. James katedroje turėjo nuostabią galimybę pasiklausyti trijų žinomų Lietuvos kolektyvų – Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mergaičių choro „Viva Voce“ bei Vilniaus mokytojų namų mišraus choro „Bel Canto“.  Atlikę atskiras programas, pabaigoje visi trys kolektyvai dainavo kartu, o publika vis nenorėjo svečių paleisti, negailėdama nuoširdžių plojimų bei prašydama kai kurias dainas pakartoti. Galėjai matyti, kad ir dainingieji klausytojai nesusilaikė nepritarę populiaresniems kūriniams. Na, o tie, kam bilietų neliko ir kas jautėsi dar esąs jaunas, tuo metu buvo kviečiami į susipažinimo vakarą  viename iš miesto barų.

Kitą, liepos 4-osios, vakarą šurmuliavo „Vic“ teatras Čikagos Lakeview rajone. Ten sukvietė grupė „Capella‘A“ iš Klaipėdos, kurios narė yra ir šventėje dainuoti pakviesta Rasa Serra. Nemaža klausytojų dalis į koncertą susirinko po nelengvos visą dieną trukusios generalinės repeticijos, tačiau grupės dainos bei bare nusipirktas gėrimukas išblaškė ilgos dienos nuovargį. Iš pradžių a capella, o vėliau klavišiniams, mušamiesiems bei pučiamiesiems pritariant atlikta programa ne vieną sugrąžino į jaunystę. Ypač „tarybukus“, kurių atmintyje visiems laikams liko M. Vaitkevičiaus „Senieji vilniaus stogai“,  V. Havasy „Juodas garvežys“ A. Raudonikio „Skinsiu raudoną rožę“. Nors dauguma publikos mokėjo Kristinos Jatautaitės, Aušros Smičiūtės, Mindaugo Putnos bei Rasos Serra atliekamus kūrinius, iš pradžių drovėjosi dainuoti kartu. Bet pačių atlikėjų paraginta įsidrąsino ir, koncertui einant į pabaigą, pamėgtus lietuviškus šlagerius jau traukė iš visos širdies, dainininkų vis prašydama dainas kartoti. Vėliau tie, kas dar turėjo jėgų, drauge su į teatrą po koncerto sugužėjusiu jaunimu galėjo vakarą pratęsti šokiuose.

Sekmadienį, liepos 5 d., pradėję šv. mišiomis Sheraton viešbutyje, 1 valandą popiet dalyviai ir žiūrovai susirinko į pagrindinį savaitgalio renginį – X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę „Padainuosim dainų dainelę“ Ilinojaus universiteto Čikagoje paviljone. Jau nuo pat pirmųjų iš didžiulio ekrano atsklidusių šventės pradžią paskelbusių akordų tapo aišku, kad šis renginys bus kitoks. Kitoks rekordiniu kolektyvų skaičiumi (beveik 1,400 dainininkų iš 65 JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos chorų), programos idėja ir pristatymu (visa informacija lietuviškai ir angliškai publiką pasiekė iš ekrano), iš Lietuvos pakviestų svečių Rasos Serra bei Sauliaus Petreikio pasirodymu, specialiai šventei parašytais kūriniais, iki minimumo sumažintomis oficialiomis kalbomis. Ir repertuaro įvairove. Anot po šventės kalbintų dalyvių, organizatorių vizija šią muzikos šventę paversti šokio, vaidybos, judesio, dekoracijų, apšvietimo praturtintu reginiu, kurio dalimi galėtų pasijusti ir žiūrovas, neabejotinai išsipildė. Jie liko sužavėti idėjomis ir režisūros sprendimais. O pagrindinio programos kūrinio – kantatos „Dainuojanti revoliucija“ – inscenizacija, atkūrusi 25-erių metų senumo Lietuvos įvykius, daugelį privertė ašarą nubraukti . Mickevičiaus paminklas, scenoje virtęs Gedimino pilimi, gyva Baltijos kelio grandinė, nuvilnijusi tarp žiūrovų, Sausio 13-osios barikados ir iškilęs Vilniaus TV bokštas – visa tai regint netgi mums, choristams, reikėjo gerokai susikaupti, kad susigraudinus natos nesusilietų ir kūrinį atlikdami perteiktumėme jame įkūnytą dvasią. Didžiausias atpildas – atsistojusios publikos aplodismentai. Ir ne tik suaugusiųjų – galbūt tų įvykių liudininkų, o gal juos išgyvenusių toli nuo Lietuvos, – bet ir jaunimo, kuris apie šitą mūsų šalies istorijos tarpsnį žino tik iš pasakojimų bei knygų. Užplūdo nenusakomai geras jausmas, kai ir į jungtinio choro bei poros dešimčių akordeonistų atliekamą smagią „Stovyklinių dainų pynę“, ir į kitas žinomas dainas įsiliejo visos publikos balsai. Kai drauge su ekrane pasirodžiusiu a. a. Vytautu Kernagiu bei jungtiniu choru „Baltą paukštį“ dainavo pusketvirto tūkstančio žiūrovų. Tokiais momentais tikrai pajunti, jog renginys tapo švente tiesiogine žodžio prasme. Beje, buvo labai smalsu sužinoti mažųjų klausytojų nuomonę. Juk jie – ta kritikų dalis, kuri sako, ką galvoja. Pasirodo, jiems labai patiko dainelės, kurių metu reikėjo ploti bei daryti įvairius judesius. Patiko tas dėdė, kuris „švilpavo kaip paukščiukas“ (pučiamuosius vieną po kito keitęs Saulius Petreikis).  Ir dar – ekrane parodytas, jų žodžiais tariant, „lego filmukas“! Žodžiu, ir didelis, ir mažas rado, kas arti širdies. Ir, tikiu, iš širdies dėkojo choristams, solistams, dirigentams, muzikantams, šokėjams, aktoriams, rėmėjams, savanoriams pagalbininkams, rengėjams. Ypač – šventės meno vadovui Dariui Polikaičiui, režisieriui Vytui Čuplinskui, organizacinio komiteto pirmininkui Kastyčiui Giedraičiui, daug jėgų atidavusiam kūrybinio komiteto nariui Liudui Landsbergiui. Rengėjai, savo ruožtu, nuoširdžią padėką išsakė visiems, bet kuo prisidėjusiems organizuojant šventinio savaitgalio renginius. Tik tokių žmonių dėka įmanoma gražių tradicijų tąsa.

Įspūdžiais dalinantis bei gėrintis renginiu galėjai išgirsti ir šventės dalyvius, vakare vaikštinėjusius viešbutyje vykusioje mugėje, apžiūrinėjusius įdomią parodą apie dainų švenčių istoriją, pakilios nuotaikos susirinkusius į pokylį, užbaigusį šventinį savaitgalį. Pasivaišinę, pašokę ir pabendravę, jie atsisveikino. Kai kuriuos jų kitais metais sukvies XV Lietuvių tautinių šokių šventė  Baltimorėje, o kai kuriuos – ateinančios dainų šventės.

Tiesa, būtų nedovanotina neištarti dar vieno ačiū. Nelabai šilta ir gana lietinga šiemetinė vasara, regis, gražų orą taupė specialiai tam savaitgaliui. Geresnis jis nė negalėjo būti!  Nežinia, kam ir kur reikia siųsti šią padėką. Gal ton giedron padangėn, kuria ir nuplasnojo spalvinga dainos paukštė… Ji pažadėjo sugrįžti.

 

Kun. Valdo Aušros ir Dainos Čyvas nuotraukose – dainų šventės akimirkos

 

 

,,Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt….”

 

Ohio apygardos pirmininkė Nomeda Vučianienė

 

Cleveland’o lietuviams šis artėjantis ruduo bus neeilinis. Rugsėjo 25-27 dienomis pas mus vyks JAV LB XXI Tarybos sesija, Cleveland’o Lietuvių dienos ir ŠALFASS suvažiavimas.

Sesijos atidarymas – rugsėjo 25 dieną 12 val. p. p.  ,,Radisson” viešbutyje. Vakare 7 val. mielai visus svečius pakviesime į susipažinimo vakarą, kuris vyks Lietuvių namų viršutinėje salėje. Norintieji galės pavakarieniauti Lietuvių klubo ,,Gintaro” restorane. Po vakarienės bus pristatyta trumpa programa, kurioje dalyvaus aktorė Onutė Zalensienė ir Saulius Butkus, ir linksma vakaronė su Eugenijum Dicevičium. Lietuvių klubo restorane ,,Gintaras” vyks svečių ir Cleveland’o meninininkų darbų paroda-pardavimas.

Šeštadienį po sesijos darbo 6:30 val. v. Šv. Kazimiero parapijoje bus aukojamos šv. Mišios. Po mišių vyks iškilmingas vakaras Šv. Kazimiero parapijos salėje. Vakaro metu – susitikimas su garbės svečiais, iškilminga vakarienė ir grupės ,,Vienkartiniai” su soliste Virginija Mulioliene koncertas. Vakaro linksmoji dalis – su Eugenijum Dicevičium.

Svečiai ir clevelendiškiai turės progą apžiūrėti iš Čikagos atvežtas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paruoštas dvi parodas – ,,Sportas JAV lietuvių gyvenime” ir parodą „Atversim dainų švenčių skrynią” apie turtingą Šiaurės Amerikos lietuvių dainų švenčių istoriją.

Cleveland’as gali pasididžiuoti ne tik įdomiais muziejais, gražiais parkais, sodeliais, bet ir turtinga sava istorija. Ketvirtadienį, 2 val. p. p., mūsų svečiams dr. Viktoras Stankus ir Virginija Motiejienė dovanoja ekskursiją po Cleveland’ą. Norintieji joje dalyvauti kviečiami užsiregistruoti telefonu (216) 526-5609 arba (440) 339-6639. Mielai laukiame atvykstančiųjų!

 

Rengėjai – Clevelando apylinkės valdyba

 

Čikagos St. James katedros skliautai prabils trijų žymių Lietuvos chorų balsais

Čikagos St. James katedros skliautai prabils trijų žymių Lietuvos chorų balsais

Tarp 65 chorų, dalyvausiančių X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje „Padainuosim dainų dainelę“, – trys garsūs Lietuvos kolektyvai: Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mergaičių choras „Viva Voce“ bei Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto“. Penktadienio, liepos 3 d., vakarą surengtame koncerte kerintys jų balsai sklis iš didingos St. James katedros Čikagoje.

Jolanta Urbietienė

„Varpelis“: kur išmokstama ir dainų, ir vyriškumo

Pasaulyje berniukų chorinis dainavimas turi gilias šaknis ir tradicijas, besitęsiančias šimtmečiais – sunku patikėti, kad garsusis Leipcigo „Thomanerchor”, kuriam yra dirigavęs net pats J. S. Bachas, šiemet švenčia 803 metų sukaktį! Ir nors Lietuvoje tų tradicijų puoselėjimas skaičiuojamas dar tik dešimtmečiais, džiugu, kad ši nedidelė Europos valstybė tikrai gali didžiuotis turinti savų perliukų.

Vienas iš jų – Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“(vadovas Ksaveras Plančiūnas), gyvuojantis po to paties pavadinimo berniukų chorinio dainavimo mokyklos skliautais. Kolektyvo veiklos ištakos – 1960-ieji. Tuomet Kauno profsąjungų kultūros rūmuose nutarta suburti pedagogo Povilo Žemaičio vadovaujamą berniukų chorą. Prabėgęs geras pusšimtis metų pakeitė ir kolektyvo sudėtį, ir jo vadovus. Šiandieninis „Varpelis“ – nuolatinis miesto renginių bei šalies dainų švenčių dalyvis. Jame nuo ketvirtos klasės dainuoja visi “Varpelio” muzikos mokykloje besimokantys mokiniai, jos absolventai ir choristai, pasirinkę muzikos mėgėjų ugdymo programos kursą. Repertuaras kupinas įvairių epochų užsienio bei lietuvių kompozitorių chorinės kūrybos, aranžuotų dainų. Choro veiklos sąraše – akcijos, projektai, konkursai Lietuvoje bei užsienyje, bendradarbiavimas su giminingais meniniais kolektyvais Europoje bei Azijoje: grįžus iš dainų šventės Čikagoje ir šiek tiek pailsėjus, – rudens kelionė į Japoniją, draugystė su kuria prasidėjo dar 1997 m. Būsimoji išvyka – svarbi ilgametės kūrybinės „Varpelio” ir Kunitačio muzikos kolegijos bei japonų kompozitoriaus Atsuhiko Gondai tąsa. Praėjusių metų pradžioje “Varpelis” dalyvavo oratorijos “Sakurų prisiminimai” projekte: Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje pristatyta kompozicija – draminio siužeto kūrinys chorui, solistams ir orkestrui – buvo skirta Lietuvą ir Japoniją jungiančiai asmenybei, garsiajam tarpukario diplomatui Chiunei Sugiharai.

Prieš pusantrų metų, švęsdamas vadovavimo šiam chorui 30-metį ir prisimindamas savo pasirinkimą, interviu „Kauno dienos” dienraščiui Ksaveras Plančiūnas džiaugėsi nesuklydęs: „Chorvedžio kelio pradžioje turėjau nemažai galimybių rinktis, bet pasirinkau berniukų chorą, nes tąsyk galvojau, kad suaugusiųjų jau nelabai pakeisi, o dirbant su vaikais matyti kaitos perspektyva, galimybė nuveikti kažką apčiuopiamo ir reikšmingo.” Jau tūkstančiais skaičiuojami ir dabartiniai, ir buvę kolektyvo nariai patvirtintų, jog per tuos dešimtmečius išmokta ne tik dainų, bet ir vyriškumo. Ir nuveikta tikrai daug. Beje, būtent K. Plančiūno iniciatyva 1989 m. įsteigta Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis”, į kurią 1995-aisiais integruota ir berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ veikla.

Kolektyvo darbas įvertintas ne vienu tarptautiniu bei Lietuvos apdovanojimu, tarp kurių – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės” apdovanojimas “Ryškiausios Lietuvos žvaigždės” nominacijoje. 2008 m. už aukštą meninį lygį, veiklą ir rezultatus Lietuvos liaudies kultūros centras „Varpeliui“ suteikė aukščiausią, pirmą, kategoriją.

image3

Viva Voce” – viena didelė šypsena

 

Tarptautinių konkursų laureatas mergaičių choras „Viva Voce” (vadovai Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas) – vienas iš daugelio Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje susibūrusių kolektyvų. Gyvuojančiam jau nuo 1970 m., „Viva Voce” vardas chorui suteiktas 2007-aisiais.

Kolektyvo, kuriame dainuoja moksleivės nuo 10 iki 17 metų, repertuaras toli gražu neapsiriboja vien tik choriniais veikalais, jame – nuo senosios iki moderniosios muzikos kūrinių, džiazo bei roko stiliaus kompozicijų. Įžymių dirigentų sąraše – S. Sondeckis, M. Pitrėnas, M. Staškus. Drauge grojo Lietuvos kamerinis, Operos teatro ir LRT Lengvosios muzikos orkestrai, Stokholmo Karališkosios filharmonijos bigbendas. Dainuota kartu su V.Noreika, V.Prudnikovu, E.Kaniava, J.Leitaite, L.Domikaite, V.Povilioniene, V.Kernagiu bei daugeliu kitų Lietuvoje žinomų dainininkų. Pasak vadovo R. Katino, „Viva Vice“ bene pirmasis Lietuvoje pradėjo derinti chorinį dainavimą, režisūrą, choreografiją, sceninį judesį ir nepakartojamą choro šypseną, kurios, beje, mokytis teko ilgai ir nelengvai (po kažkurio koncerto kolektyvas buvo pavadintas „viena didele šypsena“).

Nuo įkūrimo pradžios choras dalyvavo visose respublikinėse, vėliau Pasaulio lietuvių dainų šventėse, pelnė švenčių laureatų vardus. Dalyvauta daugelyje Vilniaus miesto, respublikinių bei tarptautinių chorinių renginių, iš kurių parsivežtas ne vienas garbingas apdovanojimas. Tarp paskutiniųjų – 2009 m. tarptautiniame chorų konkurse Antalijoje (Turkija) laimėta pirmoji vietą jaunimo chorų kategorijoje bei pelnytas absoliučiai geriausio choro apdovanojimas „Summa cum laude“; 2011 m. – pirmoji vietą 17-ajame tarptautiniame jaunimo habanerų konkurse Torreviechoje (Ispanija). 2012-ieji. kolektyvui ypač įsimintini: 48-ajame tarptautiniame chorų konkurse Montrė mieste (Šveicarija) laimėta antroji vietą bei pelnytas prizas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį; chorui paskirta „Aukso paukštė“ „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ nominacijoje; suteikta pirma meninio pajėgumo kategorija. Na, o šių metų vasarį tarptautiniame chorų konkurse „Kaunas Musica Religiosa 2015“ „Viva Voce“ tapo Grand Prix, aukso diplomo bei „Žiūrovų simpatijų” prizo laimėtoja.

Kad choras tampa vieta, kur gera, kur traukia, parodo ir tai, jog išėjusias choristes pakeičia jų vaikai. Iš jų gal tik viena kita taps profesionalia dainininke ir muzikante, tačiau meilė muzikai ir dainai, praturtinusi asmenybę dvasinių vertybių, išlieka visą gyvenimą.

image2

Bel Canto”: gražaus dainavimo beieškant…

Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto” (vadovas Artūras Dambrauskas) – tai grupė 2009 m. susibūrusių neprofesionalų, turinčių ilgametę chorinio dainavimo patirtį įvairiuose Lietuvos choruose. Dabar kolektyvas yra gerokai išaugęs: šiandien jų, muzikos mėgėjų tikrąja ir gražiąja to žodžio prasme, savo laisvalaikį skiriančių kokybiškai ir maloniai veiklai – dainavimui, yra jau per 60. Ir nors choro sudėtyje yra keletas profesionalių muzikantų, visi jie yra labai skirtingų profesijų – nuo fizikų iki „lyrikų”. Tai žmonės, suvienyti bendrų bruožų – ryškaus chorinės muzikos intelekto, aukštos komandinės vidinės kultūros ir nuoširdumo. Vien choristų pasirinktas drąsus ir ambicingas pavadinimas atskleidžia jų viziją ir dainavimo kokybės siekį: dainininkai pasirengę ilgam, nelengvam, kupinam kūrybinių eksperimentų, atradimų ir nuotykių keliui gražaus dainavimo – Bel Canto – beieškant.

Šis palyginti dar gana jaunas choras – nebe naujokas festivalių bei konkursų arenose, jam jau gerai pažįstamas pergalės skonis. Apdovanojimų ypač gausūs treji pastarieji metai. 2013 m. lapkritį „Bel Canto” laurus nuskynė tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, bene seniausias tradicijas turinčiame Baltijos šalių chorų konkurse. Jis laimėjo pirmąją vietą mišrių chorų kategorijoje bei pelnė du specialiuosius prizus. 2013 m. gruodžio mėn. Lietuvos chorų sąjungos ir Lietuvos liaudies kultūros centro kas ketverius metus organizuojamo pagrindinio Lietuvos chorų konkurso finale tarptautinė vertinimo komisija „Bel Canto” skyrė aukščiausią įvertinimą, jį paskelbdama geriausiu mišriuoju choru Lietuvoje. Iš Rygos (Latvija) 2014 m. liepą parsivežtas prestižinės Pasaulio chorų olimpiados aukso medalis. Šiame svarbiausiame pasaulio chorinės muzikos konkurse choras dalyvavo pirmą kartą ir Čempionų konkurse varžėsi vienoje sunkiausių – šiuolaikinės chorinės muzikos – kategorijų, kurioje galėjo dalyvauti tik chorai, olimpiadoje pristatę specialiai jiems parašytą naują kūrinį (Vytautas Miškinis chorui sukūrė „I Am Here”).

Taigi, drauge su kitais chorais iš viso pasaulio „Bel Canto” įsitvirtino geriausiųjų lygoje. Tačiau be šių apdovanojimų, kolektyvo prizų skrynioje – ir „Aukso paukštė” „Naujai suspindusios žvaigždės” kategorijoje bei pirmoji vieta tarptautiniame chorų konkurse Ochride (Makedonija), ir kiti, tik dar labiau skatinantys jo jaunatvišką entuziazmą ir didžiules kūrybines ambicijas. Per tuos kelerius gyvavimo metus suspėta išleisti ir kompaktinių audio plokštelių, ir video įrašų. Sukurtas profesionalus kanalas Youtube interneto svetainėje. „Bel Canto” pirmasis iš mėgėjų chorų Lietuvoje debiutavo pasaulinėse internetinėse muzikos įrašų parduotuvėse iTunes bei Amazon. Surengta daugybė koncertų, į kuriuos netilpo visi norintys. Ir dar – kelionės, ta neatsiejama tobulėjimo dalis. Viena iš jų – į Milano „Expo 2015” pasaulinę parodą Italijoje, kur „Bel Canto” ir Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pakviesti liepos 15-ąją pasirodyti svarbiausiame Lietuvos nacionalinės dienos renginyje.

image1

***

Bet artimiausiuose šių trijų chorų planuose – kelionė už Atlanto. Liepos 3 d., penktadienį, 8 v. v.Bel Canto”, „Varpelis“ ir „Viva Voce” lietuviškąją bei angliškai kalbančią Čikagos ir iš kitų valstijų bei šalių dainų šventėn suvažiavusią visuomenę pakvies į įspūdingą St. James katedrą (65 E Huron St., įėjimas – iš Wabash gatvės). Po erdviais jos skliautais nuskambės V. Miškinio, R. Katino, G. Kuprevičiaus, Nijolės Sinkevičiūtės, kitų kompozitorių kūriniai, palydėti mušamųjų bei elektroninės muzikos akompanimento. Tąvakar bus unikali proga išgirsti populiarios dainos “Brolužis” aranžuotę. Atlikusi šį savo sukurtą kūrinį, Raminta Naujanytė, žinoma Bjelle sceniniu vardu, su grupe PERU Lietuvos talentų” konkurse 2011-aisiais laimėjo antrąją vietą. Pasiruoškite būti nustebinti – šių chorų atlikimo stilius privers šiek tiek kitaip pažvelgti ir į tradiciškai suvokiamą chorinį kūrinį, ir į liaudies dainą. Daugiau informacijos rasite ir bilietus nusipirksite apsilankę šventės interneto svetainėje dainusvente.org.

Nuotr. Iš „Bel Canto”, „Varpelio“ ir „Viva Voce” archyvų

 

Kandidatai į JAV LB Tarybą – naujos energijos banga

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Interneto svetainėje www.rinkimai2015.us galima rasti informacijos apie būsimus JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos rinkimus. Balsuoti už kandidatus galima internetu, paprastu paštu ar rinkiminėse apylinkėse. Balsavimas prasidės ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės 1 d. ir baigsis ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 15 d. Svetainėje yra sutelkta turimų kandidatų biografijos, jų patirtis lietuviškoje veikloje ir lūkesčiai bei planai lietuvybės ateičiai. Pasinaudodamas ten pateikiamomis žiniomis, noriu glaustai apibūdinti ten išvardintus kandidatus.

Sąraše iš viso yra 79 kandidatės/ai. Jie yra iškelti keturiolikoje apygardų ar apygardų rajonuose, kur vyks balsavimai. Net 70 procentų visų kandidatų yra moterys. Tai gal neturėtų būti netikėta naujiena, nes didžiąją dalį lietuvių išeivijos visuomeninės, karitatyvinės bei pedagoginės veiklos atlieka moterys. Įdomūs kandidatų amžiaus vidurkiai. Moterys yra jaunesnės, jų amžiaus vidurkis yra 50 metų, o vyrų amžiaus vidurkis yra 56 metai. Visus kandidatus sudėjus kartu, jų amžiaus vidukis yra 52 metai. Mano manymu, tai gali būti viena iš jauniausių grupių, kandidatuojančių į JAV LB Tarybą. Puiku! Tai konkretus atsakas tiems, kurie baiminasi, kad JAV LB Taryba sensta. Aišku, tarp kandidatų yra veiklos veteranų, bet jie sudaro garbingą mažumą. Ir vėl puiku. Vyriausi kandidatai yra 79 metų vyras ir tiek pat amžiaus sulaukusi moteris, kita pagal amžių yra 78 metų moteris. Dvi moterys savo gražaus amžiaus pateiktoje informacijoje neišdavė. Atlikdamas skaičiavimus, joms abiems daviau po 75 metus. Trys jauniausios kandidatės yra moterys – 23, 28 ir 29 metų.

Dabar pažvelkime į apygardų ir rajonų kandidatus. Čia radome, kad amžiumi jauniausios trys apygardos ar rajonai yra Pietryčių I rajonas (amžiaus vidurkis – 43 metai), New York (vidurkis – 44 metai) ir Michigan (vidurkis – 45 metai). Trys vyriausios apygardos ar rajonai yra Vakarų apygardos III rajonas (69 metai), Naujoji Anglija (61 metai) ir Vidurio Vakarų apygardos I rajonas (58 metai).

Moteriškiausia apygarda yra Connecticut. Visos penkios kandidatės yra moterys. Taip pat vien moterys kandidatuoja Florida (3 kandidatės), Pietryčių apygardos I rajone (4 kandidatės) ir Vakarų apygardos II rajone (4 kandidatės). Yra dvi apygardos, kur kandidatai yra vien vyrai, tačiau tik po vieną. Tai Amerikos Kryžkelių apygarda ir Vakarų apygardos III rajonas. Atrodytų, kad pritrūko kandidatų arba kad ne visi kandidatai buvo įrašyti į Rinkiminės komisijos skelbiamą sąrašą (sąrašas tikrintas 2015 m. balandžio 8 d.).

Prisiminiau 2012 m. rinkimus ir ta proga rašytas dvi skiltis ,,Drauge” (2012.4.7 ir 2012.4.26). Tų metų rinkimuose turėta 74 kandidatai, 58 procentai jų buvo moterys. Ir tada moteriškiausia apygarda buvo Connecticut, kur visos penkios kandidatės buvo moterys. Vakarų apygardos III rajone kandidatavo tik vienas vyras, tad, su doze humoro, tos apygardos III rajonas buvo paskelbtas vyriškiausiu. Atrodo, kad ateinančiuose rinkimuose buvęs vyriškiausias Vakarų apygardos III rajonas pasilaiko šį titulą, bet šįmet jį turi dalintis su Amerikos kryžkelių apygarda, kur kandidatuoja vienas vyras.

,,Tėviškės žiburių” (2012.02.17) vedamajame buvo gvildenamas pamainų klausimas. Ten minimi radikalesni balsai, pasak kurių, iš Lietuvos naujai atvykstantys čia ieško ne lietuvybės, bet geresnio gyvenimo, ko lietuviškoji veikla negali duoti. ,,Ar laikas išspręs mūsų pamainos klausimą teigiamai, vargu ar tikėtina. Naujakuriai, tapę gyvenamojo krašto piliečiais ir susiradę daugybę kitų (nelietuviškų) kelių, greičiausiai jais ir eis. Veiklų būklę, bent šiokią tokią, išlaikyti pagelbės tik retesnės išimtys”, – pranašavo vedamasis. Tuo tarpu, žiūrint į šių metų rinkimų kandidatų sąrašą, tokiai nuomonei nėra rimto pagrindo. Pirmas įspūdis, kad turime naujus veidus, naują energiją. Tiesiog džiaugiuosi, jog dauguma kandidatų man nei pažįstami, nei girdėti. Tai reiškia, kad jie jauni ir atstovauja vėliausiai emigrantų bangai. Skaitant jų biografines apybraižas, yra labai aišku, kad jie nėra naujokai lietuviškos veiklos dirvonuose. Jie yra šauni esamų veteranų pamaina, ateinanti su nauja energija, naujomis mintimis ir neišdilstančia meile lietuvybei. Tai tarsi raminatys vaistai galvojantiems, kad su jais pasibaigs taip svarbi lietuviška veikla.

Kandidatus jau turime, balsavimą tvarko ir derina JAV LB Tarybos Rinkimų komisija, kuriai sumaniai vadovauja Algirdas Grybas ir jo komanda. Kitas žingsnis, kitas ėjimas yra balsuotojų rankose. Būtų smagu, jeigu šįmet balsuotojų būtų bent 5,000. Kur du stos, visados daugiau padarys!

 

10483807_795536513829467_7473980992936010702_o
LUGIS logo

Svetainė LUGIS – lituanistinių mokyklų mokytojams, mokiniams ir tėvams

Dalia Cidzikaitė

 

Nėra pasaulyje vietos, kurioje nebūtų mokoma ir mokomasi lietuvių kalbos. Tuo galima įsitikinti, apsilankius prieš keletą dienų Vytauto Didžiojo universiteto drauge su LR Švietimo ir mokslo ministerija baigto įgyvendinti projekto „Lituanistinio ugdymo modelis“, skirto užsienio lituanistinių mokyklų pedagogams, mokiniams ir jų tėveliams, svetainėje. Joje pateiktame žemėlapyje – dvi Lietuvos: tikroji – geografinė – Lietuva su 2,5 mln. gyventojų ir antroji „Lietuva“ su 1,6 mln. lietuvių, išsibarsčiusių po Afrikos, Australijos, Azijos, Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynus.

 

Bene svarbiausias trejus metus vykdyto projekto produktas yra jau veikianti internetinė svetainė su informacine baze LUGIS (http://lugis.vdu.lt), sukurta remiantis lituanistinio ugdymo modeliu. LUGIS – tai ne tik virtualus įrankis, skirtas nuotoliniam mokymuisi bei dalijimuisi informacija, bet ir informacinė sistema, leidžianti mokytojams tobulinti savo įgūdžius bei gilinti žinias: čia kaupiamos interaktyvios mokymosi priemonės, vyksta pasikeitimas patirtimis, pagalbą teikia lituanistinio ugdymo specialistai, mokytojai gali pasinaudoti informacine svetaine, virtualia biblioteka ir virtualia mokymosi aplinka.

 

Svetainė sukurta bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos, Airijos ir Vokietijos lituanistinėmis mokyklomis. Projekto rengėjai lankėsi šiose trijose šalyse, siekdami išryškinti esmines problemines lituanistinių mokyklų veiklos sritis ir išanalizuoti ugdymo bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nustatyti kvalifikacijos tobulinimo renginių dalyvių galimybes.

 

Jei esate mokytojas…

 

Jei esate lituanistinės mokyklos užsienyje mokytojas, LUGIS siūlo mokymo medžiagą, padedančią rengti lituanistinio ugdymo integruotų pamokų planus, skirtus lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pilietiškumo ir etnokultūros mokymui. Čia mokytojai gali rasti pagrindines mokymo gaires, skirtas minėtoms sritims, pamokų planus, užduotis moksleiviams, metodines rekomendacijas ir t. t.

 

Lietuvių kalbos moduliui skirtoje skiltyje pateiktas žinias mokytojai gali pritaikyti įvairių lygių ir amžiaus moksleiviams. Kadangi dauguma šių moksleivių yra mažai laiko praleidę lietuviškoje aplinkoje, mokyme pabrėžiamas lietuvių ir kitų kalbų palyginimas, panašumai ir skirtumai, išryškinant lietuvių kalbos savitumą ir unikalumą.

 

Istorijos modulis mokytojams pristato lietuvių diasporą, lituanistinio švietimo istoriją ir įvairovę pasaulyje. LUGIS rengėjai įsitikinę, jog lietuvių mokytojams svarbu plačiau susipažinti už gimtinės ribų veikiančiomis bendruomenėmis, jų tradicijomis.

 

Geografijos modulis yra vienas svarbiausių lituanistinio ugdymo elementų – tai žinios apie Lietuvą, šio krašto kultūros, tradicijų supratimas. Modulis padalintas į keturias veiklos sritis: orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje, geografinės informacijos skaitymas, regionų pažinimo raiška ir aplinkos pažinimas bei tyrimai.

 

Pilietinio ugdymo moduliui tenka atsakinga misija – padėti mokytojams ugdyti mokinių pilietiškumą, skatinti juos domėtis Lietuvos visuomenės struktūra, savo teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, prisijungti prie mokyklos arba lituanistinės bendruomenės gyvenimo ir t. t.

 

Etnokultūros mokymo modulis pristato etninės kultūros temas, kurias mokytojas galės panaudoti dėstydamas atskirus dalykus arba neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Etnokultūros žinios ugdo mokinių tautinį tapatumą, puoselėja tradicinę lietuvių kultūrą, atskleidžia panašumus ir skirtumus su kitomis kultūromis, ugdo pagarbą joms.

 

Jei esi mokinys…

 

Savo puslapį LUGIS svetainėje turi ir lituanistinių mokyklų mokiniai. Joje gali lankytis visi, kurie nori mokytis apie Lietuvą, pažinti jos kalbą, istoriją, kultūrą, geografiją, visuomenę ir kitas sritis. Mokiniams skirtame puslapyje galima ne tik paskaityti įvairių pasakų, eilėraščių ir kitų tekstų, susipažinti su lietuvių kalbos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų užduotimis, bet ir žaisti naudingus mokomuosius žaidimus, naudotis vertingomis informacinėmis bazėmis.

 

Jei esate tėvelis…

 

Jei esate į lituanistinę mokyklą savo vaiką ar vaikus leidžiantis tėvelis, LUGIS svetainėje rasite informaciją, susijusią su švietimu, valstybine kalba, etnine kultūra, vaiko teisėmis ir t. t., naudingas informacijos bazes, skirtas Lietuvos paveldui, vietovardžiams, terminams, literatūros ir istorijos mokymosi šaltiniams ir t. t. Skiltyje „Mokymo priemonės“ tėveliai ras vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, el. forma pateiktas pamokas ir kitas mokymo priemones, mokslo populiarinimui skirtą informaciją ir kt.

 

* * *

 

Ilgalaikis projekto „Lituanistinio ugdymo modelis“ tikslas – burti lituanistinio ugdymo specialistus į vieną bendruomenę, kelti aktualius lituanistinio švietimo klausimus, siekti geresnių darbo rezultatų. Pasak projekto vadovės dr. Odetos Norkutės, „Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje negali pats savęs patikrinti, ar tai, ką darai, yra teisinga – tai supranti per kitus žmones, todėl bendradarbiavimas yra labai naudingas, duoda daug patirties.“

 

Projekto rengėjai viliasi, jog LUGIS sukūrimas tėra pradžia. Ateityje tikimasi aktyvesnio visų pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų, taigi – ir JAV, dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Pradėti galite jau šiandien – tereikia užsukti į LUGIS svetainę, užsiregistruoti ir naudotis joje sutelkta informacija, žiniomis ir patarimais!

10953227_10204632099820746_3931030505036009140_n

Šią Vasario 16-tąją švęskime ir garbinkime laisvę, padėdami Ukrainai

JAV LB KV vicepirmininkė jaunimo reikalams/JAV Lietuvių jaunimo sąjungos atstovė

Liepa Boberienė

Grėsmė Baltijos saugumui didėja, kol rusų ir ,,separatistų” jėgos užima vis daugiau teritorijos pietryčių Ukrainoje nedeklaruotame kare. Praėjus metams po Krymo aneksijos su Rusijos karinėmis pajėgomis ir penkiems mėnesiams po pirmo ,,Minsko ugnies nutraukimo” ir iš karto po antro ,,Minkso ugnies nutraukimo” prezidentas Vladimiras Putinas toliau eskaluoja konfliktą, pasitelkęs tankus, artileriją ir priešlėktuvines sistemas, taip pat siųsdamas Rusijos karius į Ukrainą, kuri yra taiki kaimynė.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė palygina šias taktikas su tomis, kurias naudojo diktatoriai, kurie užėmė regioną praeityje: ,,Putinas naudoja pilietybės klausimą kaip pretekstą užkariauti teritoriją karinėmis priemonėmis – tai darė Stalinas ir Hitleris.” Mūsų šalies vadovė remia Ukrainos siekius integruotis į Europą ir ragina tarptautinę bendruomenę apsaugoti Ukrainos suverenumą, ir mes tai turime daryti.

JAV, Europos Sąjunga ir kitos šalys įvedė ekonomines sankcijas, kurios turėjo neigiamos įtakos Rusijos ekonomikai; tačiau tai nesulaikė Putino agresijos ir galbūt sustiprino jo motyvus. Mes negalime leisti Rusijai naudotis karine jėga, siekiant perbraižyti tarptautines sienas, ir laukti, kuo baigsis veiksmai Ukrainoje.

Turime imtis veiksmų dabar, siekiant išsaugoti Baltijos saugumą ir Lietuvos laisvę.

Strateginė karinė parama iš Vakarų, įskaitant gynybinius ginklus, sustiprintų Ukrainos veiksmų sėkmę, ir tai yra geriausias būdas sustabdyti Rusijos karinius veiksmus. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vyriausybės įsteigė bendrą karinę brigadą. JAV “Ukraine Freedom Support Act”, kurį pasirašė prezidentas Barack Obama 2014 metų gruodžio 18 d., įteisina karinę pagalbą, bet nėra priimti sprendimai dėl svarių asignavimų. Iki šiol JAV yra siuntusi antklodes, maisto rinkinius, šalmus, neperšaunamas liemenes, bet Ukrainai apsiginti reikalingi ginklai ir žmonių apmokymai.

Užkirskime kelią tolesnei Rusijos vykdomai okupacijai Ukrainoje ir kitose šalyse.

Istoriškai Lietuva buvo regiono vadovas priešinantis Rusijos okupacijai ir skatinant demokratiją bei laisvę. Yra trys būdai, kaip Jūs galite prisidėti prie tokių veiksmų dabar:

  1. Prisidėkite prie NVO, kurios teikia labai reikalingą pagalbą Ukrainos kariams
    1. Iniciatyva ,,Mėlyna-geltona” yra vykdoma Lietuvos savanorių, vertinančių laisvę, pritariančių Lietuvos pagalbai Ukrainai ir užtikrinančių, kad parama būtų siunčiama tiesiai kariams: http://www.blue-yellow.lt/
    2. Atminkite, kad net mažos įmokos gali suteikti nemažai pagalbos—jokia suma nėra per maža, prašome paaukoti šiandien.

 

  1. Paskambinkite savo atstovams JAV valdžioje – tai yra veiksmingiausias būdas pasiekti norimą rezultatą (kontaktinę informaciją rasitehttp://whoismyrepresentative. com). Prašykite, kad jie:
    1. Įgyvendintų “Ukraine Freedom Support Act” (S. 2828 / HR 5859) ir siųstų ginklus Ukrainai, siekiant sutabdyti Rusijos tolesnę invaziją į kitas šalis;
    2. Remtų “Crimea Annexation Non-Recognition Act” (HR 93);
    3. Reikalautų Ukrainos naikintuvo pilotės Nadijos Savchenko paleidimo iš Rusijos kalėjimo, kur ji laikoma nuo 2014 metų liepos (S. Res. 52 / H. Res. 50), kaip pritarta antrame “Minsko ceasefire”.

 

  1. Skleiskite informaciją apie neteisėtą invaziją į Ukrainą ir provokacijas regione
    1. Stebėkite įvykius Rytų Europoje ir pačioje Rusijoje bei atkreipkite dėmesį į gaunamos informacijos šaltinį;
    2. Pasidalinkite savo žiniomis apie įvykius Ukrainoje savo bendruomenėje, mokykloje, darbe ir socialiniuose tinkluose. Mes negalime leisti okupuoti Ukrainą. #USAarmUkraine
    3. Registruokite peticijas, pavyzdžiui, http://wh.gov/i249s

Kovodami už nepriklausomybę lietuviai įrodė, kad veikiant apgalvotai ir organizuotai galima pasiekti labai daug— įrodykime savo galią vėl, padėdami Ukrainai.

,,Vis dėlto, jeigu jūs nekovosite už tiesą, kai jūs galite laimėti lengvai, be kraujo praliejimo, jei nekovosite, kai jūsų pergalė bus nesunkiai pasiekiama ir ne per brangi, gali ateiti akimirka, kai jums teks kovoti labai nepalankiomis sąlygomis, turint labai nedaug vilties išgyventi. Gali būti net blogiau – jums gali tekti kovoti, kai nėra vilties laimėti, ir tuomet yra geriau žūti, nei gyventi kaip vergai.”

Winston Churchill, “The Gathering Storm,” 1948