XXI Tarybos rinkimams artėjant arba kokią Tarybą norime turėti?

IRENA NAKIENĖ-VALYS

 

Kaip žinome, artėja JAV LB XXI Tarybos rinkimai, kurie vyks 2015 m. pavasarį. Šįkart pagrindinis dėmesys bus sutelktas į naujus kandidatus, darbų planavimą įtraukiant naujus žmones. Nesakome, jog trūksta naujesnio požiūrio, tačiau lig šiolei į Tarybas kandidatuodavo daugelį metų lietuvybei aukoję veteranai. Reikėtų nusiteikti pasirūpinti aktyvesnių narių išrinkimu, dairytis veiklių kandidatų, kurie nori permainų, kuriems rūpi Lietuvių Bendruomenės ateitis ir kuriems nepritrūks laiko ryžtingiems sprendimams. Apylinkėms ir apygardoms pats laikas pradėti galvoti, ką pasiūlyti artėjant rinkimams, į ką atsižvelgti ir ką pabrėžti?

,,JAV LB Krašto valdyba yra susirūpinusi dėl Lietuvių Bendruomenės ateities. Dabar toks metas, kai nusipelnę LB nariai pasitraukia iš aktyvaus lietuviško gyvenimo. Kas pakeis juos? Kas ateis ir toliau spręs LB kaip organizacijos reikalus?” – šiuos ir kitus klausimus su giliu susirūpinimu kelia KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė.

Kalbinu neseniai į JAV atvykusį, JAV LB New York’o apygardos ir JAV LB Krašto rinkimų komisijos, koordinuosiančios Tarybos rinkimus, pirmininką Algirdą Grybą.

New York'o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.
New York’o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.

 

  • Papasakokite trumpai apie save. Kas pastūmėjo įsijungti į Lietuvių Bendruomenės veiklą?
  • Į Ameriką atvykau prieš septynerius metus finansų inžinerijos studijoms Pitsburge. Po studijų persikėliau į New York’ą darbui finansų srityje, šiame mieste nepažinojau nei vieno lietuvio. Kadangi mano visa giminė gyvena Lietuvoje, ryšys su Lietuva visada buvo ir yra labai stiprus. Iškart ėmiau ieškoti New York’o lietuvių. Deja, paieškos sekėsi sunkiai: teko gerokai paplušėti, kol interneto platybėse radau aktyvios ir gausios bendruomenės užuominas. Buvo akivaizdu, kad bendruomenei labai stinga veiksmingos informacijos sklaidos; neabejoju, kad buvo tokių, kurie nuleido rankas bendruomenės taip ir neradę. Sukūriau New York’o apygardos administruojamą interneto svetainę nylithuanian.org, kuri per trejus metus yra tapusi pagrindiniu informacijos šaltiniu New York’o valstijoje gyvenantiems lietuviams. Visus raginu apsilankyti mūsų svetainėje.
  • 2015 m. gegužės 1–15 dienomis vyks JAV LB Tarybos rinkimai. Kuo jie svarbūs? Kodėl jie turėtų rūpėti Amerikos lietuviams?
  • Jau septintą dešimtmetį skaičiuojanti JAV Lietuvių Bendruomenė yra vienintelė organizacija, vienijanti visus Amerikoje gyvenančius lietuvius ir jų šeimų narius. JAV LB veikla yra be galo įvairi: remia lituanistines mokyklas, organizuoja kultūrinius renginius, dainų ir šokių šventes, sporto turnyrus, mokslo simpoziumus, atstovauja Amerikos lietuviams Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. Taryba yra svarbiausias JAV LB padalinys, nustatantis organizacijos veiklos kryptį bei būdus. Todėl šie rinkimai yra ypatingai svarbūs JAV gyvenantiems lietuviams ir juose išrinktų kandidatų sprendimai darys įtaką visoms Amerikos lietuvių bendruomenėms.

Tarybą sudaro 70 narių, iš kurių 60 bus renkami gegužės mėnesį. Siekiant užtikrinti visų regionų atstovavimą Taryboje, rinkimai vyksta atskiruose regionuose, kuriuose gyvenantys bendruomenės nariai tiesiogiai renka savo atstovus. Į Tarybą patenkančių kandidatų skaičius priklauso nuo tame regione balsavusių skaičiaus. Taigi visus, kurie nori stiprios, aktyvios, ilgaamžės bendruomenės, raginu kandidatuoti į JAV LB Tarybą, o vėliau – aktyviai balsuoti rinkimuose.

  • Atsakingas pasiruošimas rinkimams – sėkmės garantas Tarybos darbuose. Jūsų vizija, kaip ruoštis rinkimams?
  • Sėkmingas rinkimų organizavimas neįmanomas be tvirtos, gerai tokį darbą išmanančios komandos. Jau dabar raginu apygardų ir apylinkių valdybas sudaryti rinkimų komisijas, atsižvelgiant į narių įgūdžių tinkamumą rinkimų organizavimui. Lapkričio 17 d. Krašto valdyba patvirtino aktyvią, kūrybingą, rinkimų organizavimo ir savivaldos organizacijų valdymo patirties turinčią Krašto rinkimų komisiją. Neabejoju, kad šios komisijos pastangomis kartu su apygardų ir apylinkių komisijomis surengsime sėkmingus Tarybos rinkimus.
JAV LB Krašto rinkimų komisija, iš kairės: Justinas Krūgelis, Eglė Redikaitė, Algirdas Grybas, Aurelija Šešelgytė, Gelmina Židelytė, Edgaras Pantelejevas.
JAV LB Krašto rinkimų komisija, iš kairės: Justinas Krūgelis, Eglė Redikaitė, Algirdas Grybas, Aurelija Šešelgytė, Gelmina Židelytė, Edgaras Pantelejevas.

Turime užtikrinti veiksmingą informacijos apie artėjančius rinkimus sklaidą. Sieksime platinti kaip įmanoma daugiau informacijos apie JAV LB Tarybos veiklą bei rinkimų eigą Krašto valdybos, apygardų ir apylinkių informaciniais kanalais, lietuvių susitelkimo centruose, lietuviškų organizacijų įstaigose. Aktyviai naudosime internetinius žiniasklaidos sprendimus, skatinsime balsuoti internetu, pasitelksime vizualines priemones. Sieksime, kad neliktų nei vieno Amerikos lietuvio, kuris nežinotų, kad gegužės 1 – 15 dienomis vyks JAV LB XXI Tarybos rinkimai ir kad ji(s) turi juose dalyvauti.

Kartu su apygardų ir apylinkių rinkimų komisijomis stengsimės užtikrinti pakankamą tinkamus įgūdžius turinčių kandidatų skaičių. 2012 m. vykusiuose Tarybos rinkimuose buvo rinkiminių vietovių, kuriose išrinktų kandidatų skaičius buvo lygus kandidatų skaičiui – mano nuomone, tai nėra normalu. Turime gerai išaiškinti JAV LB Tarybos vaidmens svarbą, išrinktų atstovų pareigas, veiklos pobūdį. Informacijos sklaida ir vietinės bendruomenės žinios bus itin svarbios šiam tikslui pasiekti. Pirmieji žingsniai jau atlikti: sukūrėme interneto svetainę www.rinkimai2015.us, skirtą vien tik JAV LB Tarybos rinkimams. Šioje svetainėje ne tik rasite visą su rinkimais susijusią informaciją, bet joje taip pat bus vykdomas internetinis balsavimas. Visi, turintys klausimų apie vyksiančius rinkimus, jau šiandien gali susisiekti su mumis adresu info@rinkimai2015.us.

  • Noriu paklausti kaip buvusio, XX Tarybos nario, prie kokių tarybos sprendimų, projektų esate prisidėjęs?
  • XX Taryboje buvau Įstatų komisijos narys. Kartu su komisijos pirmininku Arvydu Barzduku ir kitais komisijos nariais atnaujinome organizacijos įstatus ir taisykles komisijų pasiūlytais ir Tarybos patvirtintais pakeitimais, taip pat atnaujinome įstatų formatą bei paruošėme elektroninę įstatų versiją. Su Tomo Girniaus pagalba ruošiame įstatų versiją anglų kalba. Tikimės, kad šį darbą pavyks baigti iki kitos Tarybos sesijos.

Kadangi tarp Tarybos narių pastaraisiais metais vyko nemažai diskusijų dėl apygardų vaidmens, kaip New York’o apygardos pirmininkas aktyviai dalyvavau tokiose diskusijoje. Trečiosios sesijos Los Angeles metu pristačiau apygardų veiklos viziją, šia tema diskutavau su daugeliu sesijos dalyvių. Džiaugiuosi, kad dalyviai aktyviai domisi ir diskutuoja apie galimus pokyčius, naujas idėjas vertina be išankstinių nuostatų.

Tarybos sesijos taip pat yra puiki proga pasidalinti regioninėmis problemomis su kitais Tarybos nariais, užmegzti ryšius su įvairių sričių specialistais, aukšto rango valdžios atstovais. Sesijos metu pavyko susipažinti su Lietuvos ir JAV valdžios atstovais, kuriuos dabar informuojame apie savo veiklą, kviečiame į susitikimus. Su finansų specialistais diskutavome, kaip padidinti organizacijos pajamas, geriau išnaudoti turimus išteklius.

  • Kaip tarybos narys susitikote su bendruomenėmis, kokius aktualiausius klausimus sprendėte?
  • Esu ne tik JAV LB Tarybos narys, bet ir New York’o apygardos pirmininkas. Per pastaruosius trejus metus New York’o valstijos lietuviškoje veikloje įvyko daug pokyčių: Brooklyn-Queens ir Manhattan-Bronx-Staten Island apylinkės susijungė į New York’o miesto apylinkę, įsikūrė nauja Rytinio Long Island apylinkė, prie apygardos prisijungė anksčiau Ohio apygardai priklausiusi Rochester apylinkė. Siekiau informuoti naujus valdybų narius apie jų įsipareigojimus bei organizacijos veiklą. Tuo tikslu 2014 m. pradžioje surengiau New York’o bei kaimyninių apylinkių ir apygardų telekonferenciją, kurioje Įstatų komisijos pirmininkas Arvydas Barzdukas bei patarėjas teisiniais klausimais Rimas Domanskis atsakė į valdybų narių klausimus apie organizacijos veiklą. Telekonferencijos įrašu pasidalinome su visomis Amerikos lietuvių bendruomenėmis. Tikiuosi, kad tai paskatins ir kitas apygardas aktyviai šviesti vietines apylinkes ir diskutuoti apie kylančias problemas.
JAV LB Tarybos nariai 2014 m. spalio 10-12 d. Los Angeles, iš kairės: Rochester apylinkės pirmininkė Skirmantė Philippone, New York'o apygardos pirmininkas Algirdas Grybas, New York'o miesto apylinkės iždininkė Laima Hood, buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse, New York'o miesto apylinkės sekretorė Gelmina Židelytė,  New York'o miesto apylinkės valdybos narė Vida Jankauskienė, Rytinio Long Island apylinkės pirmininkė Rasa Mitrulevičienė.
JAV LB Tarybos nariai 2014 m. spalio 10-12 d. Los Angeles, iš kairės: Rochester apylinkės pirmininkė Skirmantė Philippone, New York’o apygardos pirmininkas Algirdas Grybas, New York’o miesto apylinkės iždininkė Laima Hood, buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse, New York’o miesto apylinkės sekretorė Gelmina Židelytė, New York’o miesto apylinkės valdybos narė Vida Jankauskienė, Rytinio Long Island apylinkės pirmininkė Rasa Mitrulevičienė.

New York’o apygarda taip pat keitėsi iš esmės: užuot organizavusi kultūrinius renginius kartu su apylinkėmis, tapo pirminiu kontaktiniu tašku ir pagrindiniu informacijos šaltiniu apie visą lietuvių veiklą New York’o valstijoje. Administruojame interneto svetainę, daugiau nei 1100 prenumeratorių turintį savaitinį naujienlaiškį, “Facebook” svetainę, “Twitter” ir “YouTube” kanalus. Ne kartą esame girdėję, kad Krašto valdybai kartais sunku perduoti informaciją apylinkėms, trūksta aktyvaus bendravimo. Tikiu, kad sėkmingai vystydami šiuos informacinius sprendimus, įgaliname ne tik apylinkes, bet ir Krašto valdybą efektyviai skleisti informaciją New York’o valstijoje gyvenantiems lietuviams.

  • Kokius pastebėjimus turite dėl Tarybos sesijų tobulinimo ateityje?
  • Kadangi Tarybos susirenka tik kartą metuose ir tik vienam savaitgaliui, svarbios informacijos ir įdomių diskusijų visada bus gerokai daugiau nei tam skirto laiko. Todėl norėčiau matyti aiškesnius uždavinius, ką siekiama nuveikti Tarybos sesijos metu. Manau, darbotvarkė turėtų būti sudaroma taip, kad iki šeštadienio vakaro visi tiesiogiai su organizacijos veikla susiję klausimai būtų nuspręsti. Tenka tik apgailestauti, kad abiejose sesijose, kuriose man teko dalyvauti, įstatų – svarbiausio teisinio dokumento, reglamentuojančio mūsų organizacijos veiklą – pakeitimai buvo svarstomi sekmadienį, didelei daliai sesijos dalyvių jau išvykus namo. Labai vertinu visų sesijos svečių pranešimus, tačiau jei mes nesugebėsime laiku priimti organizacijai struktūriškai svarbių sprendimų, ilgainiui tų pranešimų gali nebebūti kam klausyti.

Taip pat nerimą kelia nepakankamas sesijos dalyvių skaičius. Tam yra daugybė priežasčių: išrinktų Tarybos narių neatsakingumas, ribotas Tarybos narių tarpusavio bendravimas ne sesijos metu, kelionės išlaidos. Turime pritraukti daugiau kandidatų, kad rinkimai į Tarybą būtų aktyvūs, konkurencingi. Tuomet patekę asmenys vertins užimamą pareigas ir atsakingai dalyvaus organizacijos veikloje. Džiaugiuosi, kad KV vicepirmininkė organizaciniams reikalams Austėja Sruoga ėmėsi organizuoti nuolatinius apygardų pirmininkų telekonferencinius pokalbius. Tai padės tęsti sesijoje pradėtas diskusijas, palaikyti ryšį tarp pirmininkų ir Krašto valdybos.

  • Kaip reikia veikti, norint užtikrinti organizacijos ilgaamžiškumą?
  • Kiekvienos organizacijos veiklos variklis – joje veikiantys žmonės. Kad pastarieji dirbtų noriai, aktyviai ir kūrybingai, organizacijos veikla turi būti jiems svarbi, rezultatai aiškūs ir svarbūs. Manau, kad laikai, kai užtekdavo vien pamoti lietuvybės vėliava ir lietuviai pulkais bėgdavo į renginį ar besąlygiškai stodavo į tautinės organizacijos gretas, jau seniai praeityje. Lietuva stipriai keičiasi, kartu kinta ir lietuvių požiūris į lietuvybę, tautinį identitetą, o mes turime keistis kartu su jais, prisitaikyti prie šių dienų gyvenimo. Siekdami užtikrinti organizacijos ilgaamžiškumą, privalome pabrėžti objektyvias priežastis, kodėl organizacijos veikla yra naudinga ir reikšminga jos nariams, kelti aiškius tikslus ir vertinti veiklos rezultatus. Lietuvybė turi būti ne prigimtinė prievolė, o vertybė, kuria didžiuojasi kiekvienas bendruomenės narys. Kai žmonės jungsis prie organizacijos ne vien dėl tautinės tapatybės, bet ir dėl juntamos konkrečios vertės, galėsime būti ramūs dėl organizacijos ateities.
  • Ką siūlote, kaip daugiau įtraukti jaunimo į Lietuvių Bendruomenės veiklą?
  • Pirma, turime atminti, kad Amerikos lietuvių jaunimas yra labai įvairus: turime Amerikoje gimusius lietuvius ir tuos, kurie atvyko jau būdami pilnamečiais. Tarp atvykusių turime čia gyvenančius nelegaliai, dirbančius nekvalifikuotą darbą ir baigusius geriausius pasaulio universitetus, mokančius kelias užsienio kalbas ir dirbančius garsiausiose pasaulio kompanijose. Tarp šių socialinių grupių požiūris į Lietuvą, tautinį identitetą išeivijoje ir lūkesčiai iš bendruomenės stipriai skiriasi ir nei vienas jų nėra panašus į tą, kuris vyravo prieš pusę amžiaus.
New York'o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.
New York’o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.

Antra, technologijų pagalba išeivijos jaunimas nesijaučia stipriai praradęs ryšį su Lietuva: diskusijos su Lietuvoje likusiais nenutrūksta, o tiesiog persikelia į virtualią erdvę. Jaunimas nejaučia tokio tautiškumo ,,alkio”, poreikio išreikšti solidarumą Tėvynei ir tautiniam identitetui, kokį jautė ,,antrabangiai” priespaudos metu. Tai toli gražu nereiškia, kad šiuolaikinis jaunimas nėra patriotiškas. Bendruomenė jiems yra svarbi, tačiau tai yra tik viena iš galimų veiklos sričių. Kaip organizacija turime rasti būdų atkreipti jų dėmesį ir sudominti savo veikla. Smagu, kad sėkmingai įsisavinome modernias informacijos sklaidos priemones: ,,Facebook” svetainę turi vos ne kiekviena apylinkė. Bendravimo formą ir renginių pobūdį keisti sekasi sunkiau. Reikėtų stengtis jaunimą sudominti ne žvelgiant pro sentimentų, nostalgijos prizmę istorinių ar religinių renginių šviesoje, o parodyti narystės bendruomenėje vertę, gyvenant įprastą, kasdienišką gyvenimą: organizuokime krepšinio varžybų transliacijas miesto baruose, renkime iškylas su palapinėmis prie ežero ir vietinius sporto turnyrus, diskutuokime profesinėmis, socialinėmis temomis. Jei bendruomenė jaunimo gyvenime atsiranda tik tada, kai reikia eiti į bažnyčią ar aukoti, vargu, ar sulauksime didesnio susidomėjimo.

***

Esu tikra, kad yra veiklių tarybos narių, kurie verti tęsti darbus, tačiau apeliuoju į tuos bendruomenių narius, kurie į klausimą „Už ką balsuosi?” neatsakytų „Nėra ką rinkti”. Turime laiko pradėti ruoštis naujos, XXI Tarybos rinkimams ir lauksime naujų rinkimų sąrašų.

 

Dėkoju Algirdui Grybui už suteiktą galimybę pasikalbėti, linkėdama sėkmės prasminguose darbuose.

 

Kalbino: Irena Nakienė-Valys

JAV LB Rytinės CT apylinkės pirmininkė

JAV LB XX Tarybos narė

PLB Seimo narė

 

DSC_1213

Vis drąsiau skamba lietuviškos dainelės

NLSM vadovė Inga Puodžiukynienė

Šių metų spalio 4 d. Nantucketo saloje, Massachusetts valstijoje, duris atvėrė nauja šeštadieninė mokyklėlė ,,Banginukas”. Šiuo metu turime darželinukų ir lopšelinukų klases, po keturis vaikučius. Mūsų mokyklėlėje dirba pamainomis keturios mokytojos: Laura Palaimaitė, Marija Janka, Inga Puodžiukynienė ir Silvija Purlytė. Labai smagu matyti ir mūsų vyresniuosius vaikučius noriai prisidedant prie mokyklėlės veiklos. Nuo antrojo mokslo metų pusmečio prisidės dar aštuntokų klasė, kurioje bus trys vaikai. Jei viskas seksis pagal planą, kitais mokslo metais turėsime jau keturias klases.
Noriu nuoširdžiai padėkoti už didelę pagalbą Nantucketo salos lietuvių bendruomenei, JAV LB Bostono apygardos pirmininkei Reginai Balčaitienei, Bostono lituanistinės mokyklos direktorei Gailai Narkevičienei, JAV LB Švietimo tarybos pirmininkei Daivai Navickienei ir JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkui finansiniams reikalams Algimantui Gustaičiui, įkuriant pirmąją istorijoje lietuvišką mokyklėlę Nantucketo saloje, Massachusetts valstijoje. Tėvelių ir šių žmonių pagalba nuo spalio mėnesio Nantucketo saloje gyvenantys vaikučiai turi galimybę susiburti kartu, klausytis lietuviškų pasakų, žaisti lietuvių liaudies žaidimus, susipažinti su mūsų krašto istorija, gamta ir papročiais.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi matydama, kaip su kiekviena mūsų pamokėle tobulėja vaikučių lietuvių kalba, vis drąsiau skamba lietuviškos dainelės, vis smagiau sukasi lietuvių liaudies šokių ratelis.

DSC_1189 DSC_1195 IMG_0202-2 IMG_4112
x

„Pasaulio lietuvis 2014“: išrinkite lietuvį, garsinantį tėvynę pasaulyje

Daug talentingų tarptautinę patirtį sukaupusių lietuvių verslininkų, mokslininkų bei kultūros atstovų savo profesine veikla ir pasiekimais kuria teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

Jau trečius metus profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ bei naujienų portalas DELFI skaitytojus kviečia balsuoti ir išrinkti „Pasaulio lietuvį 2014“. Šios nominacijos tikslas – įvertinti lietuvius, savo talentu ir darbais garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje.

 

Rinkimams nominuoti tokie talentai kaip: Mirga Gražinytė-Tyla – 28 metų dirigentė gyvenanti JAV; nominuotas už pasaulyje jau pripažintą talentą ir elektroninės muzikos kūrėjas Marijus Adomaitis (Mario Bassanov) pasauliui žinomas Ten Walls vardu; vieno garsiausių pasaulyje maisto tinklaraščio „Luxeat“ autorė Aistė Misevičiūtė; broliai Saulius ir Aidas Dailidės – Pixelmator įkūrėjai, vaizdinės medžiagos apdorojimo programų kūrėjai, pristatyti pasauliniame Apple ženklo renginyje bei kiti Lietuvos vardą pasaulyje garsinantys asmenys.

Laimėtojas kartu su kitais „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2014“ laureatais bus iškilmingai pagerbtas gruodžio 30 d. LR Prezidentūroje. Šventė bus transliuojama gyvai per LRT Kultūra televiziją ir naujienų portalą DELFI.LT. Daugiau apie apdovanojimus www.gllawards.lt

 

Ceremonijos metu taip pat bus paskelbti ir apdovanoti laureatai kitose kategorijose – daug pasiekę tarptautinę patirtį sukaupę lietuviai, savo darbais prisidedantys prie Lietuvos ekonomikos, kultūros, meno, mokslo ir kitų sričių vystymosi, investicijų pritraukimo į Lietuvą. Pagrindinis ceremonijos rėmėjas TEO LT pristatys laureatą padedantį į Lietuvą pritraukti inovacijas, o LR Užsienio reikalų ministerija „Už gyvenimo nuopelnus“ apdovanos žinomą tarptautinę Lietuvos asmenybę.
Savo balsą iki gruodžio 10 d. už jūsų nuomone apdovanojimo vertą kandidatą galite atiduoti čia: http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/balsuok-isrink-pasaulio-lietuvi.d?id=66492086#a_emb_14169960087216_16384

 

Daugiau apie apdovanojimus: www.gllawards.lt

Nesame pamiršti ar nutolę

Įspūdžiai iš Vilniuje vykusio seminaro lietuvių bendruomenių žiniasklaidos atstovams

Loreta Timukienė

,,Žinote tą jausmą, kai grįžti namo po ilgo laiko, o tave pasitinka išskėstomis rankomis? Kai klausinėja, kur buvai, ką matei, ir tuo pačiu pasakoja, kas įvyko čia, kol tavęs nebuvo” – taip rašo apie savo išgyvenimus Švedijoje gyvenanti Evelina Uždavinytė, viena iš užsienio lietuvių bendruomenių žiniasklaidos atstovų, kurie spalio 15-17 dienomis dalyvavo Vilniuje vykusiame seminare, organizuotame Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento, įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ programą. Su Evelina ir kitais 39 krašto bendruomenės atstovais, susirinkusiais iš 30 valstybių, tris dienas klausėme Lietuvos žiniasklaidos profesionalų patarimų, lankėmės Prezidentūroje, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, diskutavome apie visuomenės informavimą, informacijos sklaidos priemones, dalinomės sava patirtimi.

Prieš vykstant į seminarą manęs klausinėjo, ar tokie seminarai naudingi, ar jie nėra organizuojami tik ,,dėl paukščiuko”. Kadangi prieš metus teko būt panašiame URM rengtame seminare, skirtame užsienio lietuvių kultūros centrų vadovams ir darbuotojams, nedvejodama skeptikus patikindavau, kad tokiuose renginiuose ne tik išgirstame daug naujų, įdomių bei reikalingų dalykų, bet kartu ir pasitikriname, ar einame teisinga kryptimi, turime progą pasidalinti neįkainojama patirtimi, kurios nei su žiburiu nerasime skaitydami vadovėlius ar klausydami ,,internetinių” paskaitų. Apsidžiaugiau seminare pamačiusi iš pernykščio renginio pažįstamų veidų, kas tik paliudijo, jog lietuvių bendruomenių darbuose triūsia žmonės, kurie neapsiriboja viena veiklos sritimi – tie darbai, kaip žinome, įsuka taip, jog sunku tas sritis atskirti ar suskaičiuoti šiam darbui skiriamą laiką.

Iš kairės: straipsnio autorė Loreta Timukienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė- tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir šiuo metu Liuksemburge gyvenantis, anksčiau  Lietuvos diplomatinėse įstaigose JAV dirbęs Ramūnas Astrauskas.
Iš kairės: straipsnio autorė Loreta Timukienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė- tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir šiuo metu Liuksemburge gyvenantis, anksčiau Lietuvos diplomatinėse įstaigose JAV dirbęs Ramūnas Astrauskas.

„Užsienio lietuviai skundžiasi, kad pačioje Lietuvoje jie sulaukia mažai dėmesio. Lietuvos visuomenė nežino, kuo jie gyvena užsienyje, kaip jie padeda Lietuvai. Tad į seminarą pakvietėme kvalifikuotus specialistus, dirbančius Lietuvos informavimo priemonėse, kurie renginio dalyvius supažindino, kaip reikia dirbti su Lietuvos žurnalistais, kokių taisyklių laikytis, kaip apdoroti medžiagą ir ją įdomiai pristatyti Lietuvos žiniasklaidai”, – sakė URM Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė.

,,Niekas nepristatys Jūsų geriau už Jus pačius. Reikia taip padaryti renginį, kad Jus pastebėtų ir visi norėtų prisidėti savo lėšomis”, – kalbėdamas apie renginių organizavimą ir viešinimą teigė ,,Tūkstantmečio odisėjos” idėjos bendraautoris ir jos XI etapo jachtos „Ambersail“ kapitonas. Ši odisėja, anot Andriaus Varno, apiplaukusio pasaulį 2008–2010 m., įkvėpė lietuvius buriuoti, kaip Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą įkvėpė lietuvius užsiimti aviacijos sportu. Pats kapitonas savo paskaitą pavadino pokalbiu metafora ,,Jūros pamokos Žemėje” ir skatino visų pirma ieškoti įdomios įkvepiančios idėjos lietuviškiems renginiams užsienyje. „Kai labai tiki savo projektu, atsiranda ne tik pinigų, bet ir bendraminčių, savanorių, kurie padeda tą idėją įgyvendinti”, – sakė didelius išbandymus jūroje patyręs drąsuolis.

Pauliaus Kovo paskaita apie ,,Tūkstantmečio odisėją”, patirtimi pamatuotos įžvalgos apie neribotas žmogaus galias, apie gebėjimą veikti kartu ir atlikti neįsivaizduojamai didžius žygdarbius.
Pauliaus Kovo paskaita apie ,,Tūkstantmečio odisėją”, patirtimi pamatuotos įžvalgos apie neribotas žmogaus galias, apie gebėjimą veikti kartu ir atlikti neįsivaizduojamai didžius žygdarbius.

,,Daugelį buriavimo pamokų perkėlęs į įmonės vadovo kasdienybės verpetus supratau, kad jos veikia bei pasitvirtina ir čia. Todėl ilgainiui supranti, kad laivas – tai lyg mažytis valstybės ar įmonės modelis, kur įgula yra darbuotojai, o kapitonas – vadovas. Kaip nepasiduoti panikai ir stresui? Ko mus moko štormas? O štilis? Koks turėtų būti kapitonas arba apskritai vadovas? Kokios jo savybės įkvepia pasitikėjimą, o kokios kelia sumaištį? Kur yra demokratijos ribos? Kaip suvaldyti ir sutelkti kūrybingam darbui skirtingų žmonių komandą?” – tokius ir panašius klausimus kėlė ir bandė į juos atsakyti, remdamasis savo patirtimi, jachtos kapitonas ir knygos „Gyvenimas audroje“ autorius.

Puiki Pauliaus Kovo paskaita apie ,,Tūkstantmečio odisėją”, patirtimi pamatuotos įžvalgos apie neribotas žmogaus galias, apie gebėjimą veikti kartu ir atlikti neįsivaizduojamai didžius žygdarbius. Atminčiai – lektoriaus knyga ,,Gyvenimas audroje''.
Puiki Pauliaus Kovo paskaita apie ,,Tūkstantmečio odisėją”, patirtimi pamatuotos įžvalgos apie neribotas žmogaus galias, apie gebėjimą veikti kartu ir atlikti neįsivaizduojamai didžius žygdarbius. Atminčiai – lektoriaus knyga ,,Gyvenimas audroje”.

Portalo 15min.lt vadovas Rimvydas Valatka patarė, kaip nelikti kvailio vietoje duodant interviu, ką sakyti, o ką geriau nutylėti, norint gerai pasirodyti per televiziją, kaip sudominti užsienio žiniasklaidos priemones lietuviškomis aktualijomis ir kaip rašyti straipsnius, kad juos spausdintų lietuviška spauda.
Buvome pakviesti į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kur susitikome su LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. Jis pabrėžė grįžtamojo ryšio svarbą ir kvietė adresu lrt@lrt.lt dalintis savo pastebėjimais apie laidų kokybę bei kanalo LRT Lituanica pasiekiamumą, išsakyti savo poreikius, teikti siūlymus.

Apsilankėme Lietuvos  nacionaliniame radijuje ir televizijoje.
Apsilankėme Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

Kartais nesuvokiame, kokią įtaką darome ar galime daryti aplinkiniams, ypač gyvendami užsienyje, kur Lietuva, jos kultūra ir istorija ne visada yra gerai žinoma. Aptardama informacijos karo klausimus su užsienio lietuvių organizacijų žiniasklaidos atstovais, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino drąsiai kalbėti ir skleisti objektyvią informaciją buvimo šalyse. Valstybės vadovė sakė, kad užsienio lietuviai turi ne tik sugebėti atpažinti dezinformaciją ir bandymus diskredituoti Lietuvos valstybę, bet padėti tai padaryti savo draugams, kolegoms ir kitiems aplinkiniams. Susitikime su prezidente aptartos informacinės grėsmės ir užsienio lietuvių vaidmuo skleidžiant objektyvią informaciją apie Lietuvą. Anot valstybės vadovės, Ukrainos pamoka – įpareigojimas visiems – visomis išgalėmis toliau saugoti savo laisvę.

Su Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
Su Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.

Prezidentūroje žiūrėjome filmą ,,Nematomas frontas”, pasakojantį apie partizanų judėjimą Lietuvoje, bendravome su režisieriumi Jonu Ohman ir kūrybine grupe. Filmas tapo 2014 m. ,,Kino pavasario” nugalėtoju – buvo pripažintas ,,Žiūroviškiausiu lietuvišku filmu”. Jo kūrėjai, trijose skirtingose šalyse gyvenantys Jonas Ohman, Vincas Sruoginis ir Mark Johnston, susibūrė, kad sukurtų nepaprastą istoriją apie partizanus, 1944-1953 kovojusius prieš sovietinę okupaciją.

,,Nematomas frontas” buvo rodytas filmų kategorijoje „Lietuviai svetur”, kurią pristato URM kartu su festivalio organizatoriais. Drąsių vyrų, stojusių į kovą už laisvę, istorija pasakojama remiantis partizanų vado Juozo Lukšos rašytine patirtimi, abiejų „fronto” pusių liudytojų mintimis. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai bei pasipriešinimą išgyvenusiųjų istorijos.

Trečią seminaro dieną diskutavome apie projektų finansavimo galimybes, partnerių paiešką, vizijos ir tikslų turėjimą. „Globalios Lietuvos lyderių” patirtį pristatė šios organizacijos valdybos narys Mykolas Lepeška.

,,Lithuania Tribune” vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius skaito paskaitą apie informacijos sklaidą užsienio kalbomis. L. Timukienės nuotr.
,,Lithuania Tribune” vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius skaito paskaitą apie informacijos sklaidą užsienio kalbomis. L. Timukienės nuotr.

Projektų finansavimo šaltinius aptarė Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo bei Lietuvos kultūros tarybos atstovai. Artūras Maslauskas iš Danijos pristatė kuriamą žurnalo „Pasaulio lietuvis” internetinį puslapį.

Nesvarbu, kuriame žemės kampelyje gyvename, mums visiems rūpi ne tik išsaugoti savo tapatybę, puoselėti kultūrą ir tradicijas, išmokyti vaikus lietuvių kalbos, bet ir žinoti vieniems apie kitus.

,,Man labai įdomu, kaip šiandien Čikagoje gyvena mano draugai. Nuolat stebiu, ką jie veikia, kokie renginiai vyksta, kaip sekasi mokyklėlei. Jeigu atsirastų galimybė vizualizuoti ir išgirsti, ką kažkas nuveikė vakar ir ką planuoja daryti rytoj, būtų tikrai šaunu”, – sakė viena iš Bergeno lietuvių bendruomenės Norvegijoje įkūrėjų Danguolė Bubnienė, prieš tai septynerius metus gyvenusi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Rytų šalyse gyvenantys lietuviai daug dėmesio skiria etnografiniams renginiams, tradicinės lietuviškos kultūros puoselėjimui. Europos Sąjungos šalyse gyvenantys tautiečiai pabrėžia lituanistinį švietimą, noriai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo, investicijų į Lietuvą pritraukimo, turizmo į Lietuvą skatinimo. Visus pasaulio lietuvius jungianti grandis yra Lietuva ir tautiečiams, gyvenantiems išeivijoje, išties rūpi bendravimas su Lietuva bei tai, kad jiems būtų skiriamas dėmesys”, – teigia G. Damušytė.

Jai antrino ir Liuksemburgo lietuvių bendruomenės atstovas Ričardas Ulozas: „Liuksemburgo lietuviai, panašiai kaip ir didžioji dalis Belgijos lietuvių, yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu – arba kalbininkai, arba teisininkai. Bet kuriuo atveju, jie labai susiję su Lietuva – kai kurie dirba Lietuvai, kai kurie dirba su Lietuva. Todėl mūsų ryšys su tėvyne yra labai tamprus. <…> Aš manau, kad visiems lietuviams, kur jie bebūtų – ar Liuksemburge, ar kitose bendruomenėse, yra svarbu grąžinti tą, vadinkim, skolą Lietuvai. Kitas dalykas – ar Lietuva yra pasirengusi ją priimti.”

Pasak G. Damušytės, išeivijoje gyvenančių tautiečių indėlis yra labai svarbus visai lietuvių diasporai: „Per mažai žmonių Lietuvoje žino, kad užsienio lietuviai dirba savanorišku pagrindu, kad daugelį išlaidų dengia iš savo kišenės. Jų veikla išsilaiko iš įsitikinimų, iš užsispyrimo, nes ne taip jau paprasta pritraukti žmones dirbti laisvalaikiu. <…> Žmonės tą visuomeninį darbą dirba, nes jie tiki, kad tai yra svarbu. Džiugu, kad kai kurie tai vertina, ir norėtųsi, kad apie užsienio lietuvių veiklą žinotų kuo platesnis žmonių ratas.”

Damušytė džiaugiasi pastebėjusi, jog daugumai pasaulio lietuvių labai rūpi Lietuva, lietuvių kalba, lietuvių kalbos išlaikymas bei jos puoselėjimas.

„Aš pati buvau auklėjama ir augau labai lietuviškoje šeimoje, kurioje Lietuva buvo pirmoje vietoje. Galbūt dėl to visada bendraudama su užsienio lietuviais pabrėžiu, kad jie neužmirštų to objekto, kuris mus jungia. Nes kai prarandame ryšį su Lietuva, tuomet ir lietuvybė silpsta arba deformuojasi. Tad labai svarbu, kad tapatybės esmė būtų pati Lietuva”, – sako daug metų užsienyje gyvenusi G. Damušytė.

Pietų Amerikoje gimęs ir užaugęs „Susivienijimo lietuvių Argentinoje” pirmininkas Jurgis Brazaitis pritaria, jog lietuvių kalbos mokėjimas suteikia galimybę dar labiau priartėti prie savo šaknų: „Aš gimiau Argentinoje. Tais laikais Lietuva buvo okupuota, bet tėvelis visada sakė, kad man ir seseriai reikia išmokti lietuviškai. Todėl, kai grįždavome iš mokyklos ir norėdavome eiti žaisti, tėvelis visuomet prieštaraudavo ir ragindavo valandą skirti lietuvių kalbai. Dar atsimenu tą knygelę, iš kurios mokėmės. Ji vadinosi ‘Sakalėlis’. Mes vis klausdavome, kam mums ta lietuvių kalba, jau geriau mokytis kalbėti angliškai, tačiau tėvas visada sakydavo, kad turime išmokti lietuviškai. Po daug metų buvau Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje, į kurią atvyko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jis norėjo sužinoti, kaip lietuviai gyvena įvairiose šalyse. Argentina sąraše buvo pirmoji, todėl turėjau pirmas papasakoti, kaip mums sekasi. Pradėjau kalbėti, rankos drebėjo, prakaitavau, bet, kai viskas pasibaigė, mintyse pagalvojau – kaip gerai, kad tėvas išmokė kalbėti lietuviškai.”

Seminaro dalyviai.
Seminaro dalyviai.

Į seminarą iš tolimojo Urugvajaus atvykęs Alberto Kaluževičius prisipažįsta, kad meilę Lietuvai pajuto dar vaikystėje, kai klausėsi senelio pasakojimų apie kraštą, iš kurio kilo jo šeima: „Jau vaikystėje jaučiausi lietuvis. Mano senelis man pasakodavo apie Lietuvą, rodydavo senas knygas. Dar būdamas mažas žinojau, kad Lietuva buvo tvirta tauta, kad Vytautas Didysis buvo nuėjęs iki pat Maskvos durų, kad žmonės iš Indijos galėjo susišnekėti su lietuviais, nes lietuvių kalba ir sanskritas turi panašumų.”

„Mūsų pirmas tikslas yra išlaikyti ryšius su Lietuva. Tam, kad lietuvių kilmės vaikai, gimę Urugvajuje, arba vietiniai galėtų nors šiek tiek arčiau jausti Lietuvą. Pavyzdžiui, kai aš vadovavau jaunimo šokių rateliui, pas mus užsukdavo vienas berniukas. Aš jį kviesdavau ateiti kartu pašokti, nes jis buvo mūsų draugas. Jis sakydavo: ‘Ne, aš juk nesu lietuvis.’ Tačiau aš jį vis ragindavau ateiti. Šiandien tas berniukas yra mūsų pirmininkas. Jis turi lietuvišką širdį. Be to, jam pasisekė, nes vedė lietuvaitę“, – pasakoja Urugvajaus lietuvių bendruomenės narys A. Kaluževičius.

Viso seminaro metu mums, užsienio lietuviams, buvo siunčiamas aiškus signalas – Lietuva laukia žinių apie mus, gyvenančius svetur. Apie tai, ką dirbame, kaip ilsimės, kaip švenčiame, ar lengvai išmokome vietinę kalbą, ar skaitome naujienas anglų kalba.
,,Per pertraukas dažniausiai taip ir likdavau neišgėrus mažo puodelio kavos, nes kalbėdavome kalbėdavome ir kalbėdavome su kitais lietuvių bendruomenių atstovais. Apie tai, kodėl Brazilijos lietuviai nebekalba lietuviškai, kaip tautietei sekėsi Graikijos konditerijos TV šou, kokias vaikiškas knygeles skaito Norvegijos lietuvių vaikai…”, – savo įspūdžiais po seminaro dalinosi E. Uždavinytė.
Kaip JAV Lietuvių Bendruomenės atstovė galėjau pasidžiaugti, kad leidžiame net tris savo leidinius – ,,Naujienas”, ,,Bridges” ir ,,Pensininką”, kad nemažai apylinkių turi savo internetinį puslapį, Facebook’o paskyrą, kai kurios – ir savo leidinukus. O žinią, kad JAV Lietuvių Bendruomenė turi ir savo spaustuvę, visi sutiko nuostabos šūktelėjimu ,,Oho!” Negalėjau nepasidžiaugti pas mus vykstančia daugybe lietuviškų renginių, atvykstančių menininkų gausa, turimais muziejais, lietuviškomis mokyklomis, bažnyčiomis, archyvais, salėmis, chorais, šokėjais, dainininkais, dailininkais, sportininkais… Be abejo, visa tai neatsirado iš oro – tai didelio ir ilgo lietuvių bendruomenės, veiklių savanorių darbo vaisius, ir šiandien mes, JAV lietuviai, turime verstis per galvą, kad visą turimą palikimą tinkamai išsaugotume ir perduotume savo vaikams, anūkams.
„Jūs mums svarbūs”, – seminaro pradžioje sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Jūs – Lietuvos dalis”, – susitikime prezidentūroje į mus kreipėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes norime žinoti, ar jūs matote mūsų laidas”, – tikino LRT vadovas Audrius Siaurusevičius. Ir mes iš tiesų pagaliau patikėjome, kad nesame pamiršti ar nutolę. Ir nors dabar gyvename toli nuo gimtos šalies, bet savo misijos nepamiršome – turime nutiesti ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių visame pasaulyje ir bendrauti. Tik taip išliksime orūs, besididžiuojantys esantys lietuviai.

10630702_792586494139529_8873492922032701725_o

Straipsnyje panaudota LRT LITUANICA laidoje ,,Tapatybė.LT” išsakytos seminaro dalyvių ir organizatorių mintys.

Tarybos ir KV bendra nuotrauka

JAV LB KV veiklos ataskaita

JAV LB XX Tarybos trečiajai sesijai

JAV LB KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė

 

Kiekvienais metais Lietuvių Bendruomenė kaip organizacija priskaičiuoja dar vienerius metus prie savo gyvavimo. Taip ir mūsų kadencija suskaičiavo savo antrus kadencijos metus, kurie prabėgo greitai su gausybe svarbių įvykių mums, Lietuvai ir pasauliui.

Pirmiausiai noriu pristatyti naujus Krašto valdybos narius: vicepirmininkė organizaciniams reikalams Austėja Sruoga, iždininkas Juozas Kazlauskas, vicepirmininkas sporto reikalams (ŠALFASS atstovas) Tomas Mitrulevičius. Noriu padėkoti buvusiems KV nariams dr. Žydrūnui Gimbutui, Laurynui Vismanui, Arvydui Bubuliui už tai, kad su mumis žengė sunkiausius pirmus metus.

Per praėjusius metus teko lankytis įvairiuose apylinkių renginiuose ir šventėse Portland, OR, Seatle, WA, Filadelfijoje, Indianapolyje, Čikagoje, NY, Rytiniame Long Island, Hartford, Waterbury. Dabar jau apkeliavusi beveik visą ,,svietą“, daugiau pažįstu apylinkes ir vietoves, artimiau žinau jų džiaugsmus bei problemas ir kaip KV gali prisidėti prie jų lietuviškos veiklos paįvairinimo, pastiprinimo.

Per šiuos metus KV pagerbė nusipelniusius LB veikėjus, įteikiant jiems jubiliejinį Žalgirio mūšio medalį.

Švietimas

Turbūt visi pritarsite mano minčiai, kad vaikai yra mūsų ateitis, tad ir Švietimo sritis Krašto valdybos veikloje užima vieną svarbiausių vietų. Labai vertinu Daivos Navickienės ir jos vadovaujamos Švietimo tarybos darbą. Pasirašyti bendradarbiavimo projektai su Švietimo ir mokslo ministerija, ruošiami bendri projektai lituanistinių mokyklų mokytojų darbui palengvinti, paruošiant naują mokomąją medžiagą, pritaikytą mūsų lituanistinėms mokykloms. Lituanistinių mokyklų mokiniai – būsimi LB nariai, tad juos auginti LB organizacijos dvasia ir perteikti jos tikslus reikia nuo mažens. Prezidiumo narė Janina Udrienė su darbo grupe ruošia LB vadovėlį lituanistinių mokyklų mokiniams, kuris supažindins su Lietuvių Bendruomene, jos struktūra ir veikla.

Jaunimo reikalai

Artimai bendradarbiauta su Lietuvių jaunimo sąjungos (LJS) nariais L. Boberiene , M. Bernotaite, A. Juška, S. Vėbra, svarstant jaunimo sąjungos veiklą. Pagaliau pasiekta, kad būtų sudaryta nauja jos valdyba, įvykęs LJS suvažiavimas Los Angeles parodė, kad organizacija neturi lyderių ir būtina ruošti seminarus – apmokymus naujiems veikėjams surasti. Krašto valdyba prisidėjo prie studentų žiemos stovyklos rengimo Pocono kalnuose, PA. Paruošta apklausa jaunimui ir išsiuntinėta į apylinkes, paskelbta veidavietėje ir tinklapyje.

LISS programa

Šeštus metus gyvuojanti programa šią vasarą globojo dvidešimt devynis studentus. Studentai dirbo dviejuose miestuose – daugiausia Vilniuje ir du Kaune. LISS darbo komitetas padėjo programos vadovams dirbti su studentais. Susitarta su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektore Aukse Balčytiene dėl efektyvesnio JAV LB KV ir VDU bendradarbiavimo LISS programai pagerinti. Buvo sukurtas LISS veidavietės puslapis dėl studentų laisvalaikio po darbų. Studentai dalyvavo Klaipėdoje vykusios Jūros šventės renginiuose, bet svarbiausia – kad LISS programos geografija plečiasi. Susitikta su Klaipėdos universiteto (KU) rektoriumi ir jo darbo grupe dėl LISS bendradarbiavimo su KU. Šiuo metu dirbama prie bendradarbiavimo sutarties, kur man talkininkauja vicepirmininkas spec. projektams dr. Rimas Vaičaitis. Prie LISS programos turėjome 5 moksleivius, kurie dirbo Vilniaus savivaldybės labdaros projektuose. Programa pakeitė pavadinimą – nuo šiol ji bus vadinama ,,Gimnazistai – Lietuvai“. Kitais metais norime išplėsti šią programą. Dėkojame Rasai Ardytei-Juškienei už darbą su LISS programos dalyviais.

Kultūra

Tarybos pirmininkė Rūta Pakštaitė- Cole glaudžiai bendradarbiauja su apylinkėmis ir telkiniais, padėdama jiems su meniniais atlikėjais ir muzikinėmis programomis. Ji ir toliau renka JAV gyvenančių lietuvių kilmės meno žmonių sąrašą, sukūrusi veidavietę ,,Uogienė“ (https://www.facebook.com/LTArtsJamUSAUogiene?fref=ts), kurioje patalpinama informacija apie įvairius koncertus ir atlikėjus, meno parodas.

Svarbiausi šių metų kultūriniai įvykiai – Lietuvoje vykusi dainų šventė, kurioje dalyvavo mūsų išeivijos dainininkai ir šokėjai. Šiandien, spalio 10 d. Lietuvių sostine vadinamoje Čikagoje prasidėjo Teatro festivalis, kuriame dalyvauja šešios grupės: iš Lietuvos Glinskio teatras, iš Kanados, Punsko, Detroito, Čikagos. Tikimės, kad šis renginys suteiks čikagiškiams ir jų svečiams malonių įspūdžių.

Labai svarbų darbą atlieka vicepirmininkė archyvų reikalams Dalė Lukienė. Ji atsakinga už LB ir kitų lietuviškų organizacijų archyvus. Jos dėka Čikagoje suorganizuotas archyvų seminaras, pranešėjais pasikvietus archyvarus iš Lietuvos. Gera žinia, kad jau pradėti tvarkyti nusipelniusių LB veikėjų archyvai. Pasamdytas darbuotojas, kuris jau sutvarkė gerb. A. Gečio archyvą.

Finansai

Jau antrus metus pasiraitojęs rankoves pluša mūsų vicepirmininkas finansams Algimantas Gustaitis. Manau, kad ši Krašto valdyba tikrai gali pasidžiaugti pavyzdiniu finansų tvarkymu. Kiekvienai apylinkei, apygardai ar asmeniu, Lietuvių Fondui ir kitoms organizacijoms vicepirmininkas A. Gustaitis parašė padėkos laiškus, padėkodamas už aukas. Manau, tai labai svarbu mūsų organizacijoje. Dar vis turime ,,išlendančių“ nesutvarkytų, neapmokėtų sąskaitų, nebaigtų finansinių projektų.

  1. Gustaitis KV dirba ir kaip administratorius, už šį darbą neimdamas jokio atlyginimo, nors praeitos Tarybos nutarimuose buvo pasiūlyta administratoriui mokėti algą.

Ekonomikos klausimai

Vicepirmininkė ekonominiams reikalams A. Kavakienė – verslininkė, ,,pramušusi“ eksporto iš Lietuvos į JAV ledus. Manau, pasitelkusi asmeninę patirtį ir atstovaudama JAV Lietuvių Bendruomenei, padės Lietuvos įmonėms su informacija apie galimybę jų produktams įsitvirtinti JAV rinkoje.

Darbo susitikimai

Antrus kadencijos metus teko turėti darbinius susitikimus mūsų diplomatais – LR ambasadoriumi Ž. Pavilioniu, generaliniu konsulu Čikagoje M. Gudynu, buvusiu generaliniu konsulu New York‘e Valdemaru Sarapinu. Daug darbo susitikimų vyko Čikagoje: su LF valdybos pirmininku Marium Kasniūnu, gerbiamu Stanley Balzeku, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro tarybos pirmininku dr. Robertu Vitu.

Lietuvoje dirbant su LISS stažuočių programa, turėjau susitikimus su gerbiamu profesoriumi A. Avižieniu, VDU universiteto prorektore Aukse Balčytiene.

Manau, kad jau laikas JAV Lietuvių Bendruomenei parodyti Lietuvai, ką ji veikia, kuo gyvena, kodėl mums taip rūpi Lietuvos gyvenimas. Sostinė ir Kaunas tikrai daug žino apie mūsų išeiviją. Pernai per Pasaulio lietuvių sportines žaidynes ir uostamiestis sužinojo daugiau apie išeivijos lietuvius. Šiais metais aplankėme šešis Lietuvos rajonus – Uteną, Kupiškį, Anykščius, Biržus, Tauragę, Klaipėdą, Kauną – susitikome su miestų merais ir jų padėjėjais, pristatėme LB veiklą, ieškojome glaudesnių bendradarbiavimo galimybių. Keletas miestų merų paprašė tarpininkauti, surandant miestus-partnerius bendradarbiavimui. Manome, kad šie ryšiai padės Lietuvai, išeinant į JAV rinką su savo produkcija.

LR Prezidentūroje susitikta su Prezidentės vyriausia patarėja švietimo, mokslo ir kultūros grupei Rūta Kačkute ir tartasi dėl LISS programos studentų stažuočių atlikimo Prezidentūroje ar Seime. Tariamasi pasirašyti teisinę sutartį tuo klausimu.

Informacija ir lietuviška spauda

Patys žinote, kaip svarbu šiame laikotarpyje informacija. Jos gauname įvairios ir daug. Džiaugiuosi šaunia vicepirmininke informacijai Loreta Timukiene, kad ji tokia darbšti ir pareiginga. Dėkoju jos komandos narei, mano patarėjai dr. Elonai Vaišnienei, kuri talkina jai, atsakinėja į daugybę laiškų, gaunamų į JAV LB paštą. Jau antri metai kaip leidžiamas JAV LB žurnalas ,,Naujienos“. Jo redaktorė KV vicepirmininkė atlieka didžiulį darbą, surinkdama medžiagą leidiniui, pakalbina įvairių kartų lietuvius. Raginu visus užsiprenumeruoti šį leidinį. Žurnalas ,,Bridges“ skaičiuoja 45-us gyvavimo metus. Jo dabartinė redaktorė Teresė Vekteris su administratoriumi Rimu Gedeika sugebėjo žurnalą pateikti skaitytojams aukštos kokybės, su įvairių autorių įdomiais straipsniais. Raginu ir kviečiu prenumeruoti ,,Bridges“ savo artimiesiems, paskleisti šį leidinį tarp mūsų tautiečių, kalbančių ir skaitančių tik angliškai.

Apie Lietuvių Bendruomenės renginius ir šventes skelbiame lietuviškoje spaudoje – laikraščiuose ,,Draugas“, ,,Amerikos lietuvis“, ,,Dirva“. Apie JAV LB veiklą rašo ir Lietuvos, ir amerikiečių spauda. Puikus straipsnis apie Baltijos kelią, parašytas dr. Elonos Vaišnienės, patalpintas į ,,New Haven Register“.

Apylinkės ir apygardos

Gana glaudžiai bendradarbiaujame su apylinkėmis ir apygardomis, galiu pasidžiaugti vykdomojo pirmininko Rimanto Bitėno atsakingumu. Jis turėjo gana daug darbų praėjusiais metais, mat abu turėjome užpildyti susirgusio Lauryno Vismano poziciją.

Sausio mėnesį, kaip ir įprasta, vyko svarbus pasiruošimas Nepriklausomybės šventėms, paketų išsiuntinėjimas apylinkėms. Dar vis pasitaiko atvejų, kai KV stengiasi laiku viską paruošti ir išsiųsti, bet apylinkių pirmininkai nepasirūpina gautą medžiagą išplatinti.

Neatsistebime keleto apylinkių pirmininkų kūrybinga veikla ir sumanumu, galiu paminėti Centrinio NJ apylinkę – Rasa Miliūtė, Rytinio Long Island apylinkė – Rasa Mitrulevičiene, Waterbury, CT apylinkė – Eglė Zylė, Indiniapolio apylinkė – Sigita Nusbaum, San Francisko apylinkė – buvusi pirmininkė Diana Plačiakienė, jos naujas pirmininkas Tomas, Cape Code, MA apylinkė – pirmininkas Zigmas Puišys.

Džiaugiamės aktyviai ir gražiai pagal įstatus ir taisykles dirbančiomis apygardomis CT – Diana Norkienė, Michigan – Janina Udrienė, NY – Algirdas Grybas, Vidurio Vakarų apygarda – Birutė Kairienė, Bostono – dr. Regina Balčaitienė, jos iniciatyva turime naują apylinkę šioje apygardoje – Nantuci apylinkę, kurioje jau šį rudenį steigiasi ir lituanistinė mokyklėlė.

Per praėjusius metus dalyvavau apylinkių ir apygardų renginiuose, KV nariai dr. Elona Vaišnienė, Ruta Pakštaitė-Cole, Rimas Bitėnas, dr. Rimas Vaičaitis buvo kalbėtojais per Nepriklausomybės šventes.

JAV LB ruošiamos šventės

Galime pasidžiaugti darbščiais dainų ir šokių švenčių ruošos komitetais. Tik norime visiems priminti ir pabrėžti – dainų šventė jau ne už kalnų – ji vyks 2015 m. Čikagoje. Dėkojame Dariui Polikaičiui ir Kastyčiui Giedraičiui už jų nepaprastą entuziazmą ir darbštumą. Kviečiame visus aktyviai prisidėti prie šio puikaus renginio sėkmės.

Šokių šventės organizacinis komitetas (pirmininkas Linas Orentas) dirba labai daug ir tikimės, kad Baltimorėje bus taip pat smagu.

Socialiniai reikalai

Galime pasidžiaugti Rimanto Dirvonio ir Juozo Polikaičio veikla – vienas Pasaulio lietuvių centre, kitas ,,Seklyčioje“ rengia turiningas popietes vyresnio amžiaus lietuviams. Lemonte praėjusiais metais darbavosi savanorė, kuri padėjo lietuviams, spręsdama įvairius jiems iškilusius klausimus.

Soc. reikalų pirmininkas G. Supronas atsakingai žiūri į savo pareigas, lankosi Cleveland ,,Sodyboje“, bendrauja su LB patikėtiniais įvairiais klausimais. Rytinio pakraščio apylinkės jau kelinti metai vykdo projektą ,,Svajonių išsipildymas“, kurį remia ir KV socialinis skyrius.

Kunigas Gintaras Jonikas suranda laiko aplankyti tolimesnes lietuvių kolonijas, būti jose kalbėtoju, jis dalyvavo Čikagoje vykusiame jaunimo seminare ,,LaBas“. Šią vasarą gerbiamas kunigas atšventė savo kunigavimo 25-metį.

Mokslo reikalai

Mokslo vicepirmininkės dr. Reginos Balčaitienės darbų raida pakrypo kita linkme, JAV LB neberuošia Mokso ir kūrybos simpoziumo, tad lieka rinkti informaciją apie mūsų jaunus mokslininkus profesonalus, juos suburti, surasti galimybę jų žinias ir patirtį pritaikyti Lietuvoje, bandyti jaunus žmones sudominti Lietuvių Bendruomenės veikla.

Visuomeniniai reikalai

KV Visuomeninių reikalų komisija turi labai daug darbo, susijusio su įvykiais Ukrainoje. Komisijos pirmininkė Danelė Vidutienė išsiuntinėjo apylinkėms kvietimus ir raginimus susisiekti su savo atstovais Kongrese dėl įvykių Ukrainoje, LB apylinkės dalyvauja protesto akcijose, demonstracijose kartu su ukrainiečiais, palaikydami šios tautos norą būti nepriklausomais.

Parašytas padėkos laiškas prezidentui Barack Obama už jo kalbą, pasakytą Estijoje. D. Vidutienė dažnai lankosi LR ambasadoje, tad LB Krašto valdyba yra labai gerai informuota, kas vyksta politiniame gyvenime ir kokios pagalbos iš mūsų kaip oganizacijos tikimasi.

Pasirašytas prašymas LR Užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui dėl LR konsulato įsteigimo LA.

Rinkome aukas dėl ,,Ausburgo kryžiaus” Vokietioje atstatymo (atsakingas R. Bitėnas).

Parėmėme aukomis ,,Misiją Sibiras”.

Ruošiamės ,,Kaimo fondo” vajui. Vyksta parengiamieji darbai (atsakinga Austėja Sruoga – vicepirmininkė organizaciniams klausimams).

Apžvelgus praėjusių metų darbus, pirmiausia noriu padėkoti Lietuvių Fondui, kuris rėmė ir remia LB veiklą. Džiaugiamės jo valdybos pirmininko Mariaus Kasniūno nuoširdžiu bendradarbiavimu ir supratingumu, administratorės Jūratės pareigingumu.

Labai vertiname ir Kazickų šeimos fondo suteiką pagalbą švietimui, LISS programos projektams. Džiaugiamės, kad atsiranda nuoširdžių aukotojų Lietuvių Bendruomenės darbams vykdyti.

Dėkojame prezidiumo pirmininkui Juozui Polikaičiui ir jo dešinei rankai Janinai Udrienei už nuoširdų bendradarbiavimą, darbštumą ir palaikymą mūsų darbuose.

Nuoširdžiai dėkojame Arvydui Barzdukui, kuris su darbščia padėjėja Aušra Kromelis pagaliau po daugelio metų patikslino JAV LB įstatus ir taisykles.

Kreipiuosi į Jus, gerbiami Tarybos nariai, kad prieš priimdami Tarybos nutarimus šioje sesijoje gerai pagalvotumėte, ar juos bus įmanoma įgyvendinti? Taip pat labai raginu pakviesti į Tarybą balotiruotis savo pažįstamus. Nuoširdžiai dėkoju Krašto valdybos nariams už jų pasiaukojimą, vykdant prisiimtus įsipareigojimus.

 

 

 

 

Mokslo premijos paskirtos ir dviems JAV lietuviams

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius, iš jų du gyvena JAV. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

„Lietuvai labai svarbu palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais mokslininkais. Bendradarbiavimas duoda puikius rezultatus: gimsta naujos veiklos idėjos, kuriami bendri tarptautiniai projektai, padedantys Lietuvos mokslui aktyviai įsilieti į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Bigelow okeanografijos laboratorijoje dirbantis Vilniaus universiteto absolventas (studijavo 1989–1994 m.) biologas R. Stepanauskas – vienas pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančioje asociacijoje „Futura Scientia”, siekiančioje tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo, rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais, sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes.

 

news_13_07_02-2

Inžinierius A. Marchertas – Northern Illinois University profesorius, žinomas branduolinių reaktorių patikimumo tyrėjas, deformuojamų kūnų mechanikos specialistas, Kauno technologijos universiteto garbės daktaras. Branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV ir Shimizu korporaciją, kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą. Dirbo konsultantu įvairiose įmonėse, yra vienas iš tarptautinių konferencijų „Struktūrinė mechanika reaktorių technologijoje“ organizatorių ir rengėjų, nacionalinių techninių ASCE komitetų, ASME, SMiRT, Sigma Xi narys, registruotas profesionalus inžinierius.

marchertas

VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros premijai pasiūlyta kalbininkė doc. dr. L. Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Helsinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialisčių pasaulyje. Filologijos daktarė nuolat rūpinasi, kad suartėtų Baltijos regiono akademinės ir etninės bendruomenės. Ji vadovauja Latvijos universiteto Lituanistikos centrui, palaiko ryšius su kitais baltistikos centrais, tarp jų – Vilniaus universiteto Latvistikos centru.

VU absolventė (studijavo 1991–1995 m.) Baltstogės universiteto docentė K. Korzeniewska-Wolek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailos universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.

Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai. Laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, JAV Lietuvių Bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Iškilmingas premijų įteikimas vyks lapkričio 4 d. 3 val. p. p. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (adresu A. Volano g. 2, Vilnius).

Premijų laureatai savo pasiekimus visuomenei pristatys skaitydami viešas paskaitas:

Dr. Laimutės Balodės paskaita „Iš latvių asmenvardžių istorijos“
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio skaitykla (I aukštas),
Universiteto g. 5, Vilnius
2014 m. lapkričio 3 d. Pradžia – 3 val. p. p.

Prof. dr. Algirdo Marcherto paskaita „Kaip aš tapau ‘Tarybų Sąjungos atstovu’ Amerikoje”
Lietuvos energetikos instituto Didžioji posėdžių salė,
Breslaujos g. 3, Kaunas,
2014 m. lapkričio 6 d. Pradžia – 1 val. p. p.

Dr. Ramūno Stepanausko paskaita „Vienos ląstelės genomika: kalbinami po vieną mikrobai prabyla“
Gamtos tyrimų centro posėdžių salė,
Žaliųjų ežerų g. 49 (Verkių rūmai), Vilnius,
2014 m. lapkričio 5 d. Pradžia – 2 val. p. p.

Dr. Katarzynos Korzeniewskos-Wolek paskaita „Socialinė atmintis ir pasipriešinimas. Teorija ir XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje tikrovė“
Mykolo Romerio universiteto centrinių rūmų 408 auditorija,
Ateities g. 20, Vilnius,
2014 m. lapkričio 5 d. Pradžia – 2.40 val. p. p.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją

JAV LJS kviečia jaunimą dalyvauti apklausoje ir organizacijos veikloje

JAV Lietuvių jaunimo sąjungos atstovė JAV LB

Liepa V. Boberienė

10006997_528874340565073_1231395912_n

JAV Lietuvių jaunimo sąjunga (LJS) kartu su JAV Lietuvių Bendruomene stengiasi į apylinkių veiklą įnešti jaunatviškos energijos. Tam, kad paskatintume jaunimo aktyvų dalyvavimą ir vadovavimą, reikia sužinoti, kas jaunimą domina ir kokiais būdais jis norėtų užsiimti bendruomenine veikla.

Tuo tikslu paruošiau apklausos anketą, kuri parodė, kad kai kurie apklausos dalyviai galvoja, jog apylinkių veikla skirta arba jaunimo susiėjimui, pasilinksminimui, arba tradiciniams vyresnės kartos lietuvių renginiams. Kai kurie pripažino, kad trūksta įdomių kultūrinių renginių, kurie yra svarbūs jaunimui.

Nauja JAV LJS valdyba – Matas Anužis, Monika Bernotaitė, Liepa Boberienė, Aistis Juška, Alytė Mažeikaitė, Lina Polikaitytė ir Vita Reivydaitė – kuri buvo išrinkta per paskutinį JAV LJS suvažiavimą Los Angeles šių metų kovo mėnesį, nusprendė paruošti išsamesnę apklausą jaunimui, norint geriau suprasti, kaip pasiekti jaunus žmones ir įtraukti į savo veiklą. Mes norime išgirsti apie jaunimo patirtį Lietuvių Bendruomenėje, jų santykius su lietuviškomis organizacijomis, išklausyti idėjas dėl JAV LJS organizacijos tikslų ir veiklos. Taip pat norime sužinoti, kas jaunimą paskatina ar užkerta jiems kelią dalyvauti lietuviškoje veikloje, kokios LB programos paskatintų jaunimo aktyvumą ir kokiais būdais jie norėtų daugiau sužinoti apie LB veiklą bei renginius.

Tad kviečiame užpildyti anketą ir padėti mums išjudinti jaunimą! Anketą galite rasti paskyroje: http://surveymonkey.com/s/JAVLJS2014 Užpildžiusieji visą apklausos anketą dalyvaus loterijoje, dešimt laimėtojų gaus įvairius prizus: JAV LJS apyrankes, saulės akinius ir ,,tote” maišelius!

 

10277568_540594739393033_7808756649720551679_n

Tokiu būdu stengiamės atgaivinti vietinių apylinkių lietuvišką veiklą, bendradarbiaujant su jaunais žmonėmis. Tikimės, kad šis projektas padės mums suprasti, kaip sudaryti kuo palankesnes sąlygas jaunimui įsitraukti į lietuvišką veiklą ir stiprinti JAV LJS. Jeigu turite klausimų ar pasiūlymų, prašome rašyti mums: javljsvaldyba@gmail.com

 

XII teatro festivaliui Čikagoje pasibaigus

Laima Apanavičienė

 

Čikagoje spalio 10-12 dienomis vykusio XIII Teatro festivalio dalyviai savo pasirodymais Jaunimo centre bandė užkariauti teatro mėgėjų širdis, o Teatro festivalio rengėja ­– JAV LB Kultūros taryba ­– su būriu talkininkų jau beveik pusę metų kvietė atvykti žiūrovus į šį renginį. Deja, žiūrovų buvo ne tiek daug, kiek norėta, tačiau festivalio dalyvių nuotaika, pasibaigus renginiui, buvo pakili. Ir kaip viena žiūrovė, išeidama po spektaklio, savo draugei sakė: ,,Tegul tie, kurie neatėjo, dabar graužia nagus.”

IMGP6785

Tačiau apie viską iš pradžių. Teatro festivaliui pradėta ruoštis prieš metus. Tada spaudoje ir pasirodė pirmosios užuominos apie būsimą renginį. Derinimas, susirašinėjimas, kvietimai, posėdžiai, telefoniniai pokalbiai truko apie dešimt mėnesių, kol galų gale tapo aišku, kad į XIII teatro festivalį Čikagon atvyksta keturi teatrai ­– du iš JAV ir po vieną iš Kanados bei Lenkijos. Be to, svečio teisėmis atvyksta Jurbarko Konstantino Glinskio teatras iš Lietuvos. Taigi, festivalis tapo tarptautiniu. Šalia to, Čiurlionio galerijoje buvo suruošta puiki paroda ,,Išeivijos teatras JAV”, už ką reikėtų padėkoti ne tik parodų kuratorėms Redai Blekienei ir Astai Zimkienei, bet ir Jonui Kupriui, pristačiusiam savo nuotraukas, Balzeko lietuvių kultūros muziejui, paskolinusiam parodai senųjų spektaklių afišas, Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, leidusiam panaudoti jų archyvuose saugomas Jono Tamulaičio nuotraukas ir buvusių spektaklių programėles, bei Rūtai Pakštaitei Cole ir Giedrei Gillespie, atnešusioms medžiagos parodai iš savo asmeninių archyvų.

Šiemet festivalis įdomus tuo, kad į jį buvo atvežtos vien komedijos ir kad visų teatrų režisierės – moterys (o ar seniai buvo laikai, kai vyrai moterų režisierių nenorėjo įsileisti?). Komedija – žanras sunkus. Stovint ant scenos reikia ne juokinti dėl juokinimo, o suvaidinti situacijas kuo tikroviškiau, kad jos pačios alsuotų komiška nuotaiką, būtų kuo geriau suprantamos žiūrovams ir keltų nuoširdų juoką. Kartais tai nėra lengva ir profesionalams aktoriams, o čia – aktoriai-mėgėjai. Reikia pasakyti, kad visi teatrai su užduotimi susidorojo. O dėl profesionalumo? Manau, svarbu vaidinti iš širdies, svarbu, užlipus ant scenos, atiduoti visą save. O ar pastebėjote, kokie ypatingi jie – tie neprofesionalūs aktoriai? Kaip jie jaudinasi prieš spektaklį, kaip jie ateina nusilenkti po spektaklio? Juk jie negauna nė mažiausio atlygio! Tačiau kaip niekas kitas gerai jaučia, ko verta ta iš žiūrovų salės plūstelėjusi energija. Jie žino, kad jeigu viską atiduosi, užsimegs nematomas ryšys su žiūrovais ir tai bus atrasta tiesa.

xxDSC_0046

Teatro grupės ,,Langas” (Detroit, JAV, režisierė Jūratė Mikulevičienė), teatro studijos ,,Žalios lankos” (Toronto, Kanada, režisierė Daiva Botyrienė), mums, čikagiečiams, gerai pažįstami teatro sambūrio ,,Žaltvykslė” (Čikaga, JAV, režisierė Ilona Čiapaitė), Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro (Lenkija, režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė) aktoriai nešė džiaugsmą atėjusiems pažiūrėti festivalio spektaklių, ir žiūrovai už tai jiems atsidėkojo plojimais.

Scena iš Teatro studijos,,Žalios lankos”, Toronto, Kanada, spektaklio Marc Camoletti ,,Vakarienė vištidėje”. Siuzeta (virėja) - Milena Ivaniukas, pelniusi XII teatro festivalio geriausios pagrindinės aktorės vardą, ir Robertas (Bernardo draugas) - geriausias antro plano aktorius, Jono Kuprio nuotr.
Scena iš Teatro studijos,,Žalios lankos”, Toronto, Kanada, spektaklio Marc Camoletti ,,Vakarienė vištidėje”. Siuzeta (virėja) – Milena Ivaniukas, pelniusi XII teatro festivalio geriausios pagrindinės aktorės vardą, ir Robertas (Bernardo draugas) – geriausias antro plano aktorius, Jono Kuprio nuotr.

Paskutiniąją festivalio dieną festivalio dalyvius atvyko pasveikinti Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir JAV LB KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė.

Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Dainos Čyvienės nuotr.
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Dainos Čyvienės nuotr.

Vertinimo komisijos nariams Kęstučiui Nakui, Laimai Day ir Vincui Lukui teko nelengvas uždavinys – išrinkti geriausius. Tačiau ateina laikas, kai apdovanojimus reikia įteikti. Tai buvo padaryta paskutinę festivalio dieną. Geriausio antro plano aktoriaus vardą pelnė Arūnas Paransevičius (Robertas, Bernardo draugas, Teatro studijos ,,Žalios lankos”, Toronto, Kanada, spektaklyje Marc Camoletti ,,Vakarienė vištidėje”), geriausia antro plano aktore paskelbta Monika Adomaitytė (Teatro sambūrio ,,Žaltvykslė”, Čikaga, JAV, Keturakio ,,Amerika pirtyje”), o geriausiu jaunuoju aktoriumi pripažintas Arnoldas Vaznelis (Jonas Geležėlė Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro, Lenkija, Balio Sruogos ,,Dobilėlis penkialapis”).

Už geriausią scenografiją apdovanota Ilona Čiapaitė (Teatro sambūrio ,,Žaltvykslė”, Čikaga, spektaklis Keturakio ,,Amerika pirtyje”). Geriausia kostiumų kūrėja pripažinta Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė (Punsko lietuviu kultūros namų Klojimo teatro, Lenkija, Balio Sruogos spektaklis ,,Dobilėlis penkialapis”).

Scena iš Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro spektaklio Balio Sruogos ,,Dobilėlis penkialapis”. Režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė apdovanota už geriausių kostiumų sukūrimą. Antroje eilėje pirmas iš kairės geriausiu jaunuoju aktoriumi išrinktas Arnoldas Vaznelis (Jonas Geležėlė).  Jono Kuprio nuotr.
Scena iš Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro spektaklio Balio Sruogos ,,Dobilėlis penkialapis”. Režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė apdovanota už geriausių kostiumų sukūrimą. Antroje eilėje pirmas iš kairės geriausiu jaunuoju aktoriumi išrinktas Arnoldas Vaznelis (Jonas Geležėlė). Jono Kuprio nuotr.

Geriausia režisiere tituluota Ilona Čiapaitė (Teatro sambūrio ,,Žaltvykslė”, Čikaga,  spektaklis – Keturakio ,,Amerika pirtyje”). Geriausias pagrindinis aktorius – Ramūnas Paulauskas  (Vincas, siuvėjas Teatro sambūrio ,,Žaltvykslė”, Čikaga, Keturakio ,,Amerika pirtyje”). Geriausia pagrindinė aktorė – Milena Ivaniukas (Teatro studija ,,Žalios lankos”, Toronto, Kanada. Siuzeta (virėja) Marc Camoletti ,,Vakarienė vištidėje”).

Jurbarko Konstantino Glinskio teatras (režisierė Danutė Budrytė-Samienė) iš Lietuvos atvežė JAV mažiesiems lietuviukams Birutės Pūkelelvičiūtės spektaklį ,,Rimas pas Kęstutį”. Teatro aktoriai buvo festivalio svečiai ir, parodę spektaklį čikagiečiams, išvyko į kelionę po JAV lituanistines mokykla. Jie lankysis Detroit, Cleveland, New Jersey.

Festivalis baigėsi, apdovanojimai išdalinti, visi dalyviai gavo asmenines dovanėles ir po rožės žiedą. Smagu buvo matyti ant scenos stovintį didžiulį būrį aktorių, kurie nuoširdžiai dalinosi savo jausmais su žiūrovais. Ačiū Jums visiems už tai, kad ir po sunkių darbų renkatės, kad, kaip sakė ,,Lango” režisierė Jūratė Mikulevičienė, žaidžiate ypač sunkią ,,repeticijų ruletę”, laukdami visiems tinkamo laiko susiėjimui. Už tai mes, žiūrovai, esame Jums dėkingi. Linkime visiems kuo geriausios kūrybinės sėkmės ir naujų sumanymų.

1798100_834397596581439_4890612393710957503_n

Padėkoti norisi ir visai XIII teatro festivalio komandai, kuri visus metus sutartinai dirbo ir kuriai sumaniai vadovavo JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Rūta Pakštaitė-Cole. Ačiū visiems, kurie priglaudė, vežiojo, maitino tą gražų, menui atsidavusių žmonių būrį. Didžiulis ačiū Lietuvių Fondui už didelę paramą šiam festivaliui, už supratimą ir palaikymą. Atsisveikiname ir tikimės, kad tai – ne paskutinis mūsų susitikimas.

JAV LB Michigan apygardos suvažiavimas

Laura Garnytė

Iš kairės į dešinę:  antroje eilėje: Virga Šimaitytė, Laima Maziliauskienė, Jurgis Idzelis, Vilija Idzelytė, Daiva Jančauskienė, Robertas Selenis, Irena Orentienė, Kęstutis Černis, Juozas Orentas, Narimantas Udrys, Valdas Piestys. Pirmoje eilėje: Rigonda Savickienė, Danguolė Jurgutienė, Janina Udrienė, garbės konsulas Algis Zaparackas, Laura Garnytė.  Tado Aukštakalnio nuotr.
Iš kairės į dešinę: antroje eilėje: Virga Šimaitytė, Laima Maziliauskienė, Jurgis Idzelis, Vilija Idzelytė, Daiva Jančauskienė, Robertas Selenis, Irena Orentienė, Kęstutis Černis, Juozas Orentas, Narimantas Udrys, Valdas Piestys.
Pirmoje eilėje: Rigonda Savickienė, Danguolė Jurgutienė, Janina Udrienė, garbės konsulas Algis Zaparackas, Laura Garnytė.
Tado Aukštakalnio nuotr.

Šių metų rugsėjo 21 d. Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos Kultūros centre vyko JAV Lietuvių Bendruomenės Michigan’o apygardos metinis suvažiavimas. Suvažiavimą pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Michigan’o apygardos pirmininkė Janina Udrienė, pakviesdama kleboną Gintarą A. Joniką sukalbėti invokaciją. Kunigas G. Jonikas pasveikino susirinkusius, ragino toliau dirbti vardan visų lietuvių Michigan‘o valstijoje ir palinkėjo, kad Dievo malonė toliau lydėtų suvažiavimo dalyvius bei jų darbus.

Apygardos pirmininkė Janina Udrienė pasidalino informacija, jog Gražina Kriaučiūnienė, buvusi apygardos sekretorė, dėl pablogėjusios sveikatos pasitraukė iš užimamų pareigų, padėkojo jai už gerai atliktas pareigas. Suvažiavimo dalyvių bendru sutarimu buvo išrinkta nauja Michigan‘o apygardos sekretorė Laura Garnytė. J. Udrienė pristatė LB Tarybos narius iš Michigan’o apygardos: Laurą Garnytę, Andrių Anužį, Laimą Maziliauskienę, Robertą Selenį (J. Udrienė įeina į JAV Tarybą kaip Michigan‘o apygardos pirmininkė). Pirmininkė padėkojo tarybos nariams už jų darbą, laiką ir savo lėšas, skiriamas dalyvauti tarybos veikloje.

Buvo išklausyti apylinkių pirmininkų pranešimai, kartu pasidžiaugta sėkmingais darbais. JAV LB Grand Rapids apylinkės pirmininkės Jolantos Paalksnienės paruoštą pranešimą apie šios apylinkės praėjusių metų veiklą perskaitė L. Maziliauskienė. Pasidžiaugta, kad per praėjusius metus buvo sėkmingai surengtos kelios šventės ir minėjimai: kalėdinė vakaronė, Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimai, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje atnašautos iškilmingos šv. Mišios Lietuvos Nepriklausomybei ir žuvusiems už jos laisvę paminėti, taip pat šv. Mišios už Lietuvos tremtinius. Pasidžiaugta sėkmingai gyvuojančia Grand Rapids apylinkės mokyklėle ,,Baltijos krantas”, kuri yra visos apylinkės pasididžiavimas.

Naujoji JAV LB Detroit’o apylinkės valdybos pirmininkė Rigonda Savickienė pasidalino nuveiktų darbų rezultatais, pasidžiaugė, kad per šį trumpą laikotarpį jau buvo surengti keli apylinkės valdybos posėdžiai, paminėtos svarbios Lietuvai datos – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Pasidžiaugta turiningais susitikimais: susitikimu su knygos autore “Between Shades of Gray” Rūta Šepetys, olimpiečiais Deivydu Stagniūnu ir Isabella Tobias, minint Pasaulinę cepelinų dieną. Apylinkės pirmininkė pasakojo apie sėkmingai pavykusį ir didelį susidomėjimą sukėlusį knygos ,,Manėm, kad greit grįšim” pristatymą, kuris vyko kartu su J. Udriene lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimosi savaitėje Dainavoje.

Suvažiavime išklausytas informatyvus apygardos pirmininkės J. Udrienės pranešimas. Pirmininkė pasidžiaugė sėkmingai įgyvendintais darbais: paruoštu trumpu ir patraukliu vadovėliu ,,Kas yra Lietuvių Bendruomenė?”; kartu su kitais Michigan‘o apygardos Tarybos nariais sėkmingai surengta JAV LB XX Tarybos antrąja sesija 2013 spalio mėn. Detroite; kartu su R. Savickiene pristatytu LB Kultūros tarybos projektu – knyga ,,Manėm, kad greit grįšim” -lituanistinių mokyklų mokytojams Dainavoje. Apygardos pirmininkė pasidžiaugė gražiai surengtais Vasario16-osios ir Kovo 11-osios minėjimais, Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo švente, kurios metu lankėsi ir sveikinimo žodį tarė LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Tarp nuveiktų darbų, susitikimų, švenčių organizavimų J. Udrienė parašė ir keletą straipsnių spaudai: ,,Vakaras tarp pilkų debesų” (R. Šepetys knygos pristatymo Ann Arbore aprašymas), ,,Šventinis savaitgalis Detroite”- jame aprašytas apylinkės surengtas Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimas. J. Udrienė dėkojo savo apygardos valdybos nariams, apylinkių valdyboms ir visiems, kurie prisideda prie Lietuvių Bendruomenės darbų.

Suvažiavimo metu išklausytos finansinės ataskaitos. Apygardos iždininkas Valdas Piestys perskaitė Grand Rapids apylinkės iždininko pranešimą bei pateikė finansinę Michigan‘o apygardos praėjusių metų apyskaitą. Detroit‘o apylinkės finansinę apyskaitą pristatė R. Savickienė. Paminėtina, kad suvažiavimo metu buvo sudaryta ir patvirtinta nauja Michigan‘o apygardos Kontrolės komisija, kurios nariais viešu balsavimu išrinkti Juozas Orentas ir Irena Orentienė.

Po pranešimų vyko išgirstų naujienų aptarimas bei diskusijos, netrūko idėjų, klausimų bei pasiūlymų. Svarbiausias ir pagrindinis suvažiavimo metu išreikštas susirūpinimas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos grėsmės Lietuvai. Diskusijų metu buvo išreikšta bendra nuomonė, smerkianti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Taip pat pažymėta, kad Rusijos prezidento V. Putin’o tikslingi veiksmai – tokie kaip dalies Ukrainos teritorijos okupavimas – yra pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto bei teritorijos užtikrinimo. Šie veiksmai kelia grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES bei NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje.

Tokie Rusijos veiksmai kaip Lietuvos žvejybinio laivo konfiskavimas ir sulaikymas, Estijos saugumo pareigūno pagrobimas šių metų rugsėjo 19 d. susirinkusiųjų dalyvių buvo vertinami kaip provokuojantys veiksmai prieš NATO.

Po diskusijų buvo pritarta Danguolės Jurgutienės pasiūlymui dėl šių įvykių Michigan’o apygardos narių vardu priimti rezoliuciją. Po suvažiavimo Liūda Rugienienė, Narimantas Udrys, Danelė Vidutienė ir garbės konsulas Michigan’o valstijoje Algis Zaparackas prisidėjo prie rezoliucijos redagavimo, kuri buvo patvirtinta elektroniniu būdu. 2014 m. rugsėjo 29 d. J. Udrienė išsiuntė rezoliuciją JAV prezidentui Barackui Obamai ir Michigan’o valstijos atstovams Kongrese. Rezoliucijos tikslas – atkreipti JAV prezidento ir Michigan’o valstijos kongreso narių dėmesį dėl Rusijos prezidento V. Putino sparčiai plėtojamų planų bei geopolitinių tikslų atkurti buvusią Sovietų Sąjungą (Rusijos imperiją), išreikšti Michigan’o lietuvių bendruomenės susirūpinimą dėl Rusijos keliamos grėsmės Baltijos šalims ir paskatinti tolesnį glaudų bendradarbiavimą tarp JAV ir Lietuvos vyriausybių. Rezoliucijoje išreikšta padėka JAV prezidentui B. Obamai už vizitą Baltijos šalyse šių metų rugsėjo 3 d., kuriuo buvo išreikšta tvirta ir stabili JAV pozicija bei demokratinis solidarumas Baltijos šalių atžvilgiu. Šioje rezoliucijoje skatinama, esant reikalui, JAV vyriausybę reaguoti atitinkamai per NATO atitinkamas struktūras bei savo diplomatinius kanalus. Rezoliucijoje išreikšta rekomendacija, kad NATO oro pajėgų bazė Lietuvoje, kuri šiuo metu veikia rotacijos principu visų NATO šalių narių pajėgumais, taptų nuolatine JAV oro pajėgų baze, siekiant apsaugoti bei greitai reaguoti į galimus oro erdvės pažeidimus bei grėsmę Lietuvos saugumui.

Metinis Michigan’o apygardos suvažiavimas buvo baigtas bendra nuotrauka, gera nuotaika bei pasiryžimu tęsti jau pradėtus darbus, įgyvendinti naujas idėjas bei sumanymus.

 

 

Kasmetinė JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija

Spalio 10–12 dienomis Glendale, CA vyksta kasmetinė JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija. Joje dalyvauja iš JAV apylinkių išrinkti Tarybos nariai ir apygardų pirmininkai.

JAV LB Taryba:
nustato JAV LB veiklos kryptį ir veiklos būdus;
priima ir keičia JAV LB įstatus bei taisykles;
renka trejiems metams JAV LB Krašto valdybos pirmininką ir tvirtina JAV LB Krašto valdybos narius;
renka JAV LB Konfliktų sprendimo komisiją ir JAV LB Kontrolės komisiją;
tvirtina JAV LB Krašto valdybos patiekiamas Krašto valdybos ir jos institucijų sąmatas, veiklos planus, finansines apyskaitas ir kasmet išklauso Krašto valdybos bei institucijų veiklos pranešimus;
tvirtina JAV LB Kontrolės komisijos aktus;
nustato tautinio solidarumo įnašų dydį ir jų paskirstymą;
nustato JAV LB atstovavimo būdą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seime;
sprendžia kitus JAV LB įstatuose ir taisyklėse nurodytus reikalus;
tvirtina visų JAV LB institucijų ir jų padalinių steigimo dokumentus, įstatus ir įstatų pakeitimus.

Sesijos darbotvarkė

Penktadienis, spalio 10 d.

10:00 – 12:00 val. Dalyvių registracija
12:00 – 14:30 val. Pirmas posėdis
Atidarymas – XX Tarybos prezidiumo pirmininkas Juozas Polikaitis
JAV ir Lietuvos himnai
Invokacija
Mirusiųjų pagerbimas – Rima Girniuvienė
Sesijos ruošimo komiteto sveikinimo žodis – Violeta Gedgaudienė
Garbės svečių pristatymas ir sveikinimai
Tarybos narių ir apylinkių pirmininkų prisistatymai
Darbotvarkės priėmimas
JAV LB XX Tarybos antros sesijos protokolo tvirtinimas – prezidiumo sekretorė Janina Udrienė
Krašto valdybos pirmininkės Sigitos Šimkuvienės ir Krašto valdybos narių pranešimai
Klausimai ir komentarai susiję su Krašto valdybos pranešimu
14:30 – 14:45 val. Kavos pertrauka
14:45 – 16:30 val. Antras posėdis
„Lietuva Rytų Europos sūkuryje“ Generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas ir URM užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė
Diskusijos
Kontrolės komisijos pranešimas ir tvirtinimas – dr. Edvardas Bubnys
JAV LB XX Tarybos Konfliktų Sprendimo Komisijos pranešimas – pirmininkė Dalia Puškorienė
16:30 – 18:30 val. Trečias posėdis
Tarybos komisijų atskiri posėdžiai. Naujų nutarimų redagavimas (9 komisijos)
JAV LB Krašto Valdybos pirmininkės posėdis su apylinkių valdybų pirmininkais
19:00 val. Susipažinimo vakaras – vakarienė
X Šiaurės Amerikos Dainų Šventės ruošos komiteto pranešimas – pirmininkas Kastytis Giedraitis, šventės muzikos vadovas Darius Polikaitis

Šeštadienis, spalio 11 d.

07:30 – 08:30 val. Pusryčiai
08:30 – 09:40 val. Ketvirtas posėdis
JAV LB XX Tarybos prezidiumo pranešimas – pirmininkas Juozas Polikaitis
LR Seimo/PLB Komisijos pranešimas – dr. Jonas Prunskis
„Šeima – lietuvių tautos gyvybės lopšys” – Marytė Newsom
Diskusijos
09:40 – 10:00 val. Kavos pertrauka
10:00 – 10:45 val. „Lietuvos Vyriausybės ir JAV Bendruomenės sąveika plečiant Lietuvos ir JAV kultūrinius ryšius. Maža rinka – didelės ambicijos“
LR Kultūros ministras Šarūnas Birutis
Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas
10:45 – 11:45 val. „Lietuvos Vyriausybės ir JAV Bendruomenės sąveika plečiant Lietuvos ir JAV ekonominius ryšius“
VšĮ “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Arvydas Arnašius
JAV LB Krašto Valdybos vicepirmininkė ekonominiams reikalams Angelė Kavakienė
11:45 – 12:15 val. Bendra nuotrauka
12:00 – 13:00 val. Pietūs
13:00 – 15:00 val. Penktas posėdis
Nutarimų pristatymas ir tvirtinimas
Visuomeninių reikalų komisija – Regina Narušienė
Kultūros reikalų komisija – Sigita Barysienė
Švietimo komisija – Nerija Orentienė
Organizacinių reikalų komisija – Gediminas Damašius
Finansų komisija – dr. Edvardas Bubnys
Socialinių reikalų komisija – Zita Siderienė
15:00 – 15:15 val. Kavos pertrauka
15:15 – 16:40 val. Šeštas posėdis
Sąmatos pristatymas ir priėmimas – Algimantas Gustaitis
JAV LB apylinkių ir apygardų atstovų pranešimai
Nutarimų pristatymas ir priėmimas (tęsinys)
Religinių reikalų komisija – Laima Maziliauskienė
Jaunimo komisija – Virgus Volertas
17:45 – 18:15 val. Išvykstame į Šv. Kazimiero parapiją, Los Angeles, CA
18:30 – 19:30 val. Šv. Mišios – kun. Tomas Karanauskas
19:30 – 23:00 val. Vakarienė ir koncertas

Sekmadienis, spalio 12 d.

08:00 – 09:00 val. Pusryčiai
09:00 – 12:00 val. Septintas posėdis
Įstatų komisijos pranešimas – Arvydas Barzdukas
PLB Valdybos pranešimas – pirmininkė Danguolė Navickienė
“Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo Rytų grėsmės akivaizdoje” – “Brolis Semiconductors” direktorius Dominykas Vizbaras
Amerikos lietuvių sportinės veiklos administravimas – Laurynas Misevičius
Apygardų vaidmens vizija – Algirdas Grybas
Pranešimas apie JAV LB XXI Tarybos rinkimus – Janina Udrienė
2016 metų Šiaurės Amerikos Šokių Šventės pranešimas – Nerija Orentienė
Kitos sesijos vietos ir datos nustatymas
JAV LB XX Tarybos narių pasisakymai, klausimai, siūlymai
Sesijos uždarymas
12:00 – 12:30 val. Išsiregistravimas ir išsikraustymas iš kambarių
12:30 – 13:30 val. Pietūs