Siūlykime kandidatus į JAV Lietuvių Bendruomenės 2015 m. PLB Seimo atstovus

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XV Seimas šaukiamas Vilniuje 2015 m. Liepos 14-17 d.d. JAV Lietuvių Bendruomenei seime gali atstovauti 20 atstovų, kuriuos išrinks JAV LB Taryba.

 

Tarybos nutarimu, atstovų kandidatus gali siūlyti bent du Amerikos lietuviai, raštu, arba JAV paštu arba elektroniniu paštu, iki 2015 m. sausio 31 d.:

 

Juozas Polikaitis

1209 Country Lane

Lemont, Illinois 60439

Tel. 630-257-2022

Email: jpolikaitis@aol.com

 

 

Kiekvienas siūlomas kandidatas turi raštiškai sutikti:

 

  1. Į seimą Vilniuje vykti ir visas ten apsistojimo ir pragyvenimo išlaidas užsimokėti savo lėšomis. (Pagal JAV IRS nuostatas, įstatymo leistose ribose, kelionės ir apsistojimo, bet ne pragyvenimo, išlaidas galima nusirašyti nuo pajamų mokesčių.)

 

  1. Nuo seimo pradžios iki pabaigos dalyvauti ir JAV LB atstovauti visuose seimo posėdžiuose.

 

Už JAV LB Tarybos pasiūlytus ir visus kitus siūlomus kandidatus korespondencinis Tarybos narių balsavimas bus vykdomas tarp 2015 m. Vasario 2-15 d.d.   Dvidešimt daugiausia balsų gavusių kandidatų taps JAV LB PLB seimo nariais.

 

Išrinktas atstovas ar atstovė, kuris ar kuri, dėl atsiradusios rimtos priežasties, negalėtų seime dalyvauti, privalo apie tai JAV Tarybos prezidiumui aukščiau nurodytu adresu kiek galima anksčiau raštu pranešti ir į jų vietą, pagal galimybes, bus pakviesti sekantys daugiausia balsų gavę kandidatai. Yra labai svarbu, kad JAV LB Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seime būtų pilnai ir atsakingai atstovaujama.

 

JAV LB Tarybos Prezidiumas

 

Download (DOCX, 14KB)

Dale Lukiene IMG_4334 Br0001

Atsisveikinant su Dale Terese Lukas (Lukiene)

Gruodžio 11 dieną po sunkios plaučių vėžio ligos, eidama 77 metus, mirė aktyvi Lietuvių skautų sąjungos ir JAV Lietuvių Bendruomenės narė, JAV LB Archyvų komiteto pirmininkė Dalė Teresė Lukas (Lukienė).

Dalė gimė Marijampolėje 1937 m. gegužės 10 dieną Apolonijos Kondrotaitės ir Artūro Koklio šeimoje. Marijampolėje šeima ilgai negyveno, ji trumpam persikėlė į Panevėžį, netoli Dalės močiutės tėviškės – Šeduvos. Būtent Šeduvos bažnyčioje mažoji Dalytė ir buvo pakrikštyta. Po trejų metų, sovietams okupavus Lietuvą, Koklių šeima pasitraukė į Vokietiją. Vienas iš ryškesnių jos atsiminimų susijęs su sovietų okupacijos laikotarpiu, kai Dalės tėvas, Lietuvos šaulių narys, buvo įspėtas apie jo įtraukimą į tremiamųjų į Sibirą sąrašą.

Vokietijoje Kokliai gyveno iki 1951 metų. Tais pačiais metais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Nors dar nuo gimnazijos laikų Dalė svajojo būti žurnaliste, tėvai nuo šios svajonės atkalbėjo, nes manė, kad, atvykus į JAV ir nemokant anglų kalbos, geriau pravers praktiška mokslinė karjera. Tad Dalė pasirinko chemiją, kurią studijavo Mount St. Joseph’s koledže Cleveland, Ohio. Nors chemijos srityje Dalė dirbo neilgai, pasak jos, šis mokslas išėjo į naudą, mat vėliau, ieškodama bibliotekininkės darbo (Maryland universitete apsigynė bibliotekininkystės magistrą), mokslinės bibliotekos itin palankiai įvertino darbuotoją su tokiu išsilavinimu. Ilgus metus Dalė išdirbo Nacionalinio sveikatos instituto Nacionalinėje medicinos bibliotekoje.

1964 metų rugsėjo 6 dieną Dalė ištekėjo už Algio Luko, su kuriuo susilaukė trijų vaikų: dukterų Kristinos ir Loretos ir sūnaus Pauliaus.

Jaunystėje Dalė Lukienė buvo aktyvi skautė. Kadangi vyras Algis yra ateitininkas, Lukų šeima dalyvavo tiek skautų, tiek ir ateitininkų renginiuose. Paaugus vaikams, Dalė vadovavo Washington skaučių draugovei: ruošdavo iškylas, važiuodavo į skautų stovyklas.

Vėliau Dalė įsitraukė į JAV Lietuvių Bendruomenės veiklą, kur ėjo Kultūros tarybos, o paskutiniuosius keletą metų – Archyvų komiteto pirmininkės pareigas. Ji taip pat buvo Lietuvių Fondo, LTSC tarybų, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė. Per savo ilgametę veiklą JAV LB Dalė rėmė lietuvišką meną, suorganizavo daug parodų, meno, muzikos ir šokio renginių.

Itin daug jėgų Dalė atidavė lietuviškiems archyvams Šiaurės Amerikoje. Ji apgailestavo, kad JAV ir Kanados lietuviai yra labai neatidūs jų istoriją bylojančiam lobiui – savo archyvams ir bibliotekoms. Viename interviu JAV LB leidiniui „Naujienos“ Dalė sakė: „Nenoriu būti dramatiška, bet tikrai esame ties vienuolikta valanda, jeigu kalbėtume apie mūsų archyvų surinkimą ir išsaugojimą. [Juk] Tik iš archyvinės medžiagos ateities kartos ir mokslininkai semsis žinių ir darys išvadas apie išeiviją, jos tautiškumą, atliktus darbus dėl lietuvybės ir jos išlaikymo.“ Todėl ji nenuilstamai rūpinosi įvairių lietuviškų organizacijų, parapijų ir daugelio anksčiau veikusių kūrybinių vienetų archyvų surinkimu. Nors ir matydama vietos archyvarų vargą, lėšų stygių, Dalė Lukienė buvo įsitikinusi, kad archyvus išsaugoti yra būtina ir kad tam reikia skirti daugiau dėmesio, negu buvo skiriama iki šiol. Būdama JAV LB Archyvų komiteto pirmininke, ji surengė ne vieną seminarą, skirtą lietuviškiems archyvams Šiaurės Amerikoje išsaugoti, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos archyvų bei muziejų atstovai. Paskutinis toks renginys įvyko Jaunimo centre, Čikagoje, šių metų gegužės gale.

Pritardama Lituanistikos tyrimo ir studijų centro tarybos pirmininko Roberto Vito prieš keletą metų pasiūlytai vizijai, Dalė Lukienė vis garsiau prabildavo apie vieno centro, tinkamo visiems JAV lietuvių archyvams laikyti, įkūrimą. Pasak Dalės, tokio centro įsteigimas būtų ideali išeitis, ieškant kelių, kaip išsaugoti išeivijos archyvus ir kitus kultūrinius lobius JAV. Ji tikėjo, jog jei yra vizija, atsiranda ir galimybės. Todėl kiekviename susitikime su JAV lietuviais ar amerikiečiais, ji stengėsi atkreipti dėmesį į šią problemą ir ragino ieškoti lėšų tokiai vizijai įgyvendinti.

Parengė Dalia Cidzikaitė

DSC_0249

Kalėdis vakaras Rytiniame Long Islande

Rasa Mitrulevičienė

Rytinio Long Island apylinkės pirmininkė

Išbrėško gražus ir saulėtas gruodžio 13 d. rytas Rytiniame Long Islande, bet čia gyvenantiems veikliems lietuviams tą dieną džiaugtis puikiu oru nebuvo kada. Daug darbų dar reikėjo nuveikti prieš vakare vyksiantį kalėdinį vakarėlį. Šis vakaras buvo ypatingas visiems mūsų bendruomenės nariams, nes vakaro metu rinkome Rytinio Long Islando metų pačius pačiausius.

Ir štai ta ilgai laukta ir žavinga akimirka. Vakaro svečius pasitiko raudonas kilimas, taurė šampano ir scena, pilna vakaro rėmėjų. Visi vakaro dalyviai buvo nufotografuoti profesionalaus fotografo, mūsų bendruomenės nario Geoffrey Cheshire.

Ir štai, skambant ,,Aleliuja“, į sceną įeina A. Kazickienės lituanistinės mokyklėlės mokinė Vilija Baumilaitė. Ji perskaito Algimanto Baltakio eilėraštį „Ar daug žmogui reikia?“, pasveikina visus svečius su artėjančiom šv. Kalėdom ir Naujais metais. Tada į sceną pakviečiami vakaro vedėjai Rasa Mitrulevičienė ir Kęstutis Jankūnas. Truputį papokštavę ir pasveikinę svečius, į sceną pakviečiame pirmąją mūsų vakaro viešnią, Krašto valdybos pirmininkę Sigitą Šimkuvienę. Sigita pasidžiaugė, kad jaunos apylinkės energija neblėsta ir į renginį atėjo daug gražaus jaunimo. Pirmininkė pristatė du puikius JAV LB leidinius – „JAV Lietuvių Bendruomenės naujienos“ ir žurnalą angliakalbiams „Bridges“. S. Šimkuvienė įteikė garbės ženkliuką Kazickų šeimos fondo New York‘o biuro generalinei direktorė Neilai Baumilienei už paramą Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programai. Padėkoję Krašto valdybos pirmininkei, kad nepamiršta mūsų apylinkės ir visada su malonumu apsilanko mūsų renginiuose, į sceną pakviečiame antrąjį mūsų svečią, New York‘o apygardos pirmininką Algirdą Grybą. Algirdas pasveikino visus susirinkusius ir daugiau dėmesio skyrė ateinantiems rinkimamas į JAV LB tarybą, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį. NY apygarda apsiėmė vadovauti ir kuruoti ateinančius rinkimimus.

DSC_0064

Po sveikinimų prasidėjo „Auksinių snaigių“ apdovanojimų pristatymas. Turėjome septynias nominacijas, kiekvienai buvo išrinkti keturi žmonės, gavę daugiausiai balsų išankstiniuose balsavimuose. Kiekvienai nominacijai pristatytam kandidatui buvo parinkta užduotis, tad dar neapsisprendusieji galėjo įsitikinti, kuris iš jų geriausias. Balsavimas vyko visiškai slaptai, balsai buvo skaičiuojami po kiekvienos rungties. Taigi Rytinio Long Island patys šauniausi, geriausi ir puikiausi: Metų lietuve buvo išrinkta Martyna Ulskienė, Metų menininke tapo Jolanta Vilčinskienė, Metų sportininku – Justas Klimavičius, Metų humoristu – Kęstutis Jankūnas, Metų dainininke – Rita Klimavičienė, Metų šokėju – Rolandas Stukonis, Metų pora išrinkti Renata ir Geoffrey Cheshire.

DSC_0014

Po nugalėtojų paskelbimo svečiai galėjo pasivaišinti gardžiais patiekalais ir truputį atsipūsti, po to vyko mūsų kasmetinė ir šiemet labai gausi loterija. Loteriją rėmė daugiau kaip penkiasdešimt kompanijų ir šeimų. Loterijos metu buvo galima laimėti dovanų korteles į grožio salonus, restoranus, kavines, parduotuves, bilietus į teatrą ir dar daug daug puikių prizų.

Po oficialios dalies prasidėjo diskoteka, kuri tęsėsi iki vidurnakčio. Ne veltui sakoma, kad Kalėdos yra stebuklų metas – tai, koks stebuklas įvyko tą vakarą Rytiniame Long Islande, žodžiais sunku nusakyti, visa tai reikia pamatyti.

Melodija ir Ritmas jau kelyje. Aplankę daugybę JAV ir Kanados miestų, vasarą jie parlėks Čikagon

Ritmas (geltonas) & Melodija (oranzine)

Jolanta Urbietienė

 

Kas gi tie Melodija ir Ritmas, paklausite. Ogi tai du paukštukai, būsimosios X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės simboliai. Oranžinės spalvos Melodija iškeliavo pas chorus į rytinę JAV pakrantę bei Kanadą, o geltonas Ritmas lanko dainininkus vidurio ir vakarų JAV.

 

Dainų šventės jaunojo minčių generatoriaus, už rinkodarą atsakingo Šarūno Daugirdo idėja tokiu būdu dar iki pačios šventės apjungti chorus, leisti jiems vieniems su kitais susipažinti bei supažindinti visuomenę sulaukė didžiulio kitų organizatorių pritarimo. Padedant socialinės žiniasklaidos kuratorei Dianai Karvelytei, tuojau pat buvo sugalvotas maršrutas, pagaminti tie du mieli čiulbuonėliai, ir jie jau išplasnojo skleisti žinią apie būsimąjį kitos vasaros Čikagos renginį, o pastarųjų nuotykius, bendravimą su kolektyvais visi norintieji gali stebėti šventės Facebook ir Twitter puslapiuose.

Šių dviejų paukštelių kelionė po Šiaurės Ameriką – tik viena iš daugelio unikalių idėjų, kurios sukasi sumanytojų galvose, aptarinėjamos nesuskaičiuojamų pasitarimų metu ir į kurias dedama nepaprastai daug jėgų, kad jos būtų įgyvendintos. Renginio režisieriaus Vyto Čuplinsko galva visuomet pramušta visokiausiais išmąstymais, tačiau pastarajai šventei ir jis, ir jo komanda tų minčių turi galybę. Ne, iki šventės visi žiūrovų laukiantys siurprizai nebus atskleisti, bet mes, tie, kurie galime apie juos sužinoti, stebimės, iš kur pastarieji žmonės turi tiek fantazijos! Šventės eiga, tai, kaip sumąstyta pristatyti skambėsiančius kūrinius, vizualiai juos pagyvinti, teatralizuoti, apšviesti, neabejotinai bus iššūkis kitų būsimųjų renginių sumanytojams.

Tačiau bet kokiai idėjai, kad ji išsipildytų, neužtenka tik gerų organizatorių norų. Pastaroji ir liks tik idėja, jeigu jai įgyvendinti nebus pinigų. Kalbėkime atvirai: kultūriniai renginiai – ypač lietuviški – ne visada noriai visuomenės remiami. O jei šitai ir daroma, tai kaskart tų pačių asmenų ar organizacijų. Jie nusipelnę pačios nuoširdžiausios aukų prašytojų padėkos! Tas, kas yra bandęs ieškoti finansinės pagalbos, gerai žino, jog tai nėra pats maloniausias užsiėmimas. Nepaprastai malonu, jog ateinančios vasaros renginį ir vėl remia nuolatinės dainų švenčių globėjos – JAV bei Kanados Lietuvių Bendruomenės. Dėkingi dr. Terri ir dr. Jonui Prunskiams, savo piniginę paramą paskyrusiems Kęstučio Daugirdo bei Rugilės Kazlauskaitės kūriniui „Dainuojanti revoliucija“, taip pat Eglei ir dr. Mariui Laniauskams, lėšų skyrusiems Ritos Čyvaitės-Kliorienės bei Nijolės Kersnauskaitės maldai „Namų ugnis“ (už sūnų Luką, 2015 m. įšventinamą kunigu). Būtų šaunu, jei atsirastų ir daugiau norinčiųjų tapti šventės kūrinių ar pokylio sponsoriais, padengti bent dalį iš Lietuvos atvykstančių chorų apgyvendinimo arba koncerto patalpų nuomos išlaidų. Ar tiesiog nupirktų šventės marškinėlius. Bet kokia pagalba šiam nepaprastai gražią lietuviškos chorinės dainos puoselėjimo tradiciją – beje, šiemet žyminčią 90-mečio jubiliejų – norinčiam išlaikyti renginiui būtų labai reikalinga ir su dėkingumu priimta.

 Pirmasis Melodijos nutūpimas - pas Maironio lituanistinės mokyklos chorą New York'e (nuotr. iš dainų šventės Facebook'o paskyros)
Pirmasis Melodijos nutūpimas – pas Maironio lituanistinės mokyklos chorą New York’e (nuotr. iš dainų šventės Facebook’o paskyros)

Kalėdinis JAV LB atstovų apsilankymas Prezidentūroje

Iš k. Julius Medutis, Juozas Kazlauskas, Dalia Cidzikaitė ir Valdemaras Sarapinas.
Iš k. Julius Medutis, Juozas Kazlauskas, Dalia Cidzikaitė ir Valdemaras Sarapinas.

Šiais metais kalėdinėms šventėms į Lietuvą sugrįžę JAV Lietuvių Bendruomenės atstovai Juozas Kazlauskas ir Julius Medutis neaplenkė ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Gruodžio 22 dieną jie susitiko su LR prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja kultūros reikalams Marija Dautartaite ir LR Prezidentės Nacionalinio saugumo grupės vyr. patarėju Valdemaru Sarapinu.
Į Prezidentūrą svečiai iš Amerikos atvyko ne tuščiomis – su JAV LB valdybos dovanomis prezidentei ir buvusiam LR gen. konsului New York mieste Valdui Sarapinui.
Susitikimo su prezidentės patarėja Dautartaite metu Kazlauskas ir Medutis perdavė JAV LB kvietimą šalies prezidentei atvykti į kitų metų liepos 5 dieną Čikagoje vyksiančią Šiaurės Amerikos Dainų šventę. Pokalbio metu Kazlauskas pabrėžė dvigubos pilietybės klausimo aktualumą ir svarbą, kai vis daugiau Amerikoje gyvenančių jaunesnės kartos lietuvių susiduria su nelengvu pasirinkimu – priimti ar nepriimti JAV pilietybę. Kazlauskas pastebėjo, jog „JAV LB ne tik domisi dvigubos pilietybės reikalais, bet ir atidžiai stebi naujus postūmius šiuo klausimu.“ Jis išsakė JAV LB valdybos pirmininkės Sigitos Šimkuvienės kvietimą kuo skubiau išspręsti šį klausimą lietuvių, jau turinčių ar planuojančių priimti kitos šalių pilietybę, naudai.
JAV LB atstovai taip pat išsakė JAV LB poziciją dėl Ukrainos ir Rusijos įvykių. „Amerikos lietuviai palaiko Lietuvą ir Rytų Europos šalis jų tvirtoje laikysenoje Rusijos atžvilgiu, – sakė Kazlauskas, – ir nori, kad politinės problemos būtų išspręstos diplomatiškai.“
JAV LB atstovai pasidžiaugė intensyviais kultūriniais ir sportiniais mainais su Lietuva ir palinkėjo šiai draugystei nenutrūkti ir ateityje. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metų ir Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio sukakčiai, Dautartaitė paragino Amerikos lietuvius aktyviau dalyvauti net tik šventinės programos sudaryme, bet ir pasidalinti savo įžvalgomis, kaip Lietuvą įdomiau pristatyti užsienyje.
Julius Medutis LR patarėjai kultūros reikalams trumpai pristatė nuo 2008 metų JAV LB vykdomą Lietuvių išeivijos studentų stažuotės programą (LISS). Ateinančią vasarą, šalia Vilniaus ir Kauno universitetų, į programą ketinama įtraukti ir Klaipėdos universitetą. Kita naujovė – 2015 metų vasarą į Lietuvą iš Šiaurės Amerikos atvyks ne tik studentų, bet ir paauglių grupė.
Susitikimo su LR Prezidentės Nacionalinio saugumo grupės vyr. patarėju Sarapinu metu kalbėta apie JAV LB veiklą, prisimintas buvusio gen. konsulo darbas New Yorke. Sarapinas pasidžiaugė jaunėjančia Lietuvių Bendruomene Amerikoje ir priminė, jog netrukus New Yorko konsulatas sulauks naujo gen. konsulo – Juliaus Pranevičiaus.

Dalia Cidzikaitė
JAV LB atstovė Lietuvoje

Ukrainos rėmėjai susitinka su Ohio Senatorium Sherrod Brown

Iš kairės: Ukrainiečių nacionalinės informacijos tarnybos atstovas Michael Sawkiw, Amerikiečių-latvių sąjungos atstovė Ausma Tomevics, JAV LB KV atstovė Asta Banionytė, senatorius Sherrod Brown (D-OH), Baltarusų-amerikiečių sąjungos atstovė Alice Kipel, JAV LB KV atstovė Diana Vidutienė, Estų-amerikiečių sąjungos atstovė Marju Rinka-Abel.
Iš kairės: Ukrainiečių nacionalinės informacijos tarnybos atstovas Michael Sawkiw, Amerikiečių-latvių sąjungos atstovė Ausma Tomevics, JAV LB KV atstovė Asta Banionytė, senatorius Sherrod Brown (D-OH), Baltarusų-amerikiečių sąjungos atstovė Alice Kipel, JAV LB KV atstovė Diana Vidutienė, Estų-amerikiečių sąjungos atstovė Marju Rinka-Abel.

JAV LB KV Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkė Danelė Vidutienė ir šios tarybos narė, buvusi Capitol Hill darbuotoja Asta Banionytė ir kiti Centrinės ir Rytų Europos koalicijos (Central and East European Coalition (CEEC)) atstovai susitiko su JAV senatoriumi Sherrod Brown (D-OH). Ukrainiečių atstovas Michael Sawkiw paaiškino, kodėl senatorių prašoma pasirašyti Ukrainos laisvės palaikymo aktą S.2828. Susitikimo metu buvo pabrėžta, kad Ukrainai reikia ginklų, kad ši šalis kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už visą Europą. Lietuvos atstovai sakė, kad jų šalis yra patyrusi Rusijos agresiją ir teigė suprantantys, kad Pabaltijo šalys gali tapti kitu Rusijos taikiniu. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad būtina sustabdyti teroristinę Rusijos valdžią.

Nuotrauka Renee Bouchard, U.S. Senate Photo Studio.

XXI Tarybos rinkimams artėjant arba kokią Tarybą norime turėti?

IRENA NAKIENĖ-VALYS

 

Kaip žinome, artėja JAV LB XXI Tarybos rinkimai, kurie vyks 2015 m. pavasarį. Šįkart pagrindinis dėmesys bus sutelktas į naujus kandidatus, darbų planavimą įtraukiant naujus žmones. Nesakome, jog trūksta naujesnio požiūrio, tačiau lig šiolei į Tarybas kandidatuodavo daugelį metų lietuvybei aukoję veteranai. Reikėtų nusiteikti pasirūpinti aktyvesnių narių išrinkimu, dairytis veiklių kandidatų, kurie nori permainų, kuriems rūpi Lietuvių Bendruomenės ateitis ir kuriems nepritrūks laiko ryžtingiems sprendimams. Apylinkėms ir apygardoms pats laikas pradėti galvoti, ką pasiūlyti artėjant rinkimams, į ką atsižvelgti ir ką pabrėžti?

,,JAV LB Krašto valdyba yra susirūpinusi dėl Lietuvių Bendruomenės ateities. Dabar toks metas, kai nusipelnę LB nariai pasitraukia iš aktyvaus lietuviško gyvenimo. Kas pakeis juos? Kas ateis ir toliau spręs LB kaip organizacijos reikalus?” – šiuos ir kitus klausimus su giliu susirūpinimu kelia KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė.

Kalbinu neseniai į JAV atvykusį, JAV LB New York’o apygardos ir JAV LB Krašto rinkimų komisijos, koordinuosiančios Tarybos rinkimus, pirmininką Algirdą Grybą.

New York'o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.
New York’o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.

 

  • Papasakokite trumpai apie save. Kas pastūmėjo įsijungti į Lietuvių Bendruomenės veiklą?
  • Į Ameriką atvykau prieš septynerius metus finansų inžinerijos studijoms Pitsburge. Po studijų persikėliau į New York’ą darbui finansų srityje, šiame mieste nepažinojau nei vieno lietuvio. Kadangi mano visa giminė gyvena Lietuvoje, ryšys su Lietuva visada buvo ir yra labai stiprus. Iškart ėmiau ieškoti New York’o lietuvių. Deja, paieškos sekėsi sunkiai: teko gerokai paplušėti, kol interneto platybėse radau aktyvios ir gausios bendruomenės užuominas. Buvo akivaizdu, kad bendruomenei labai stinga veiksmingos informacijos sklaidos; neabejoju, kad buvo tokių, kurie nuleido rankas bendruomenės taip ir neradę. Sukūriau New York’o apygardos administruojamą interneto svetainę nylithuanian.org, kuri per trejus metus yra tapusi pagrindiniu informacijos šaltiniu New York’o valstijoje gyvenantiems lietuviams. Visus raginu apsilankyti mūsų svetainėje.
  • 2015 m. gegužės 1–15 dienomis vyks JAV LB Tarybos rinkimai. Kuo jie svarbūs? Kodėl jie turėtų rūpėti Amerikos lietuviams?
  • Jau septintą dešimtmetį skaičiuojanti JAV Lietuvių Bendruomenė yra vienintelė organizacija, vienijanti visus Amerikoje gyvenančius lietuvius ir jų šeimų narius. JAV LB veikla yra be galo įvairi: remia lituanistines mokyklas, organizuoja kultūrinius renginius, dainų ir šokių šventes, sporto turnyrus, mokslo simpoziumus, atstovauja Amerikos lietuviams Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. Taryba yra svarbiausias JAV LB padalinys, nustatantis organizacijos veiklos kryptį bei būdus. Todėl šie rinkimai yra ypatingai svarbūs JAV gyvenantiems lietuviams ir juose išrinktų kandidatų sprendimai darys įtaką visoms Amerikos lietuvių bendruomenėms.

Tarybą sudaro 70 narių, iš kurių 60 bus renkami gegužės mėnesį. Siekiant užtikrinti visų regionų atstovavimą Taryboje, rinkimai vyksta atskiruose regionuose, kuriuose gyvenantys bendruomenės nariai tiesiogiai renka savo atstovus. Į Tarybą patenkančių kandidatų skaičius priklauso nuo tame regione balsavusių skaičiaus. Taigi visus, kurie nori stiprios, aktyvios, ilgaamžės bendruomenės, raginu kandidatuoti į JAV LB Tarybą, o vėliau – aktyviai balsuoti rinkimuose.

  • Atsakingas pasiruošimas rinkimams – sėkmės garantas Tarybos darbuose. Jūsų vizija, kaip ruoštis rinkimams?
  • Sėkmingas rinkimų organizavimas neįmanomas be tvirtos, gerai tokį darbą išmanančios komandos. Jau dabar raginu apygardų ir apylinkių valdybas sudaryti rinkimų komisijas, atsižvelgiant į narių įgūdžių tinkamumą rinkimų organizavimui. Lapkričio 17 d. Krašto valdyba patvirtino aktyvią, kūrybingą, rinkimų organizavimo ir savivaldos organizacijų valdymo patirties turinčią Krašto rinkimų komisiją. Neabejoju, kad šios komisijos pastangomis kartu su apygardų ir apylinkių komisijomis surengsime sėkmingus Tarybos rinkimus.
JAV LB Krašto rinkimų komisija, iš kairės: Justinas Krūgelis, Eglė Redikaitė, Algirdas Grybas, Aurelija Šešelgytė, Gelmina Židelytė, Edgaras Pantelejevas.
JAV LB Krašto rinkimų komisija, iš kairės: Justinas Krūgelis, Eglė Redikaitė, Algirdas Grybas, Aurelija Šešelgytė, Gelmina Židelytė, Edgaras Pantelejevas.

Turime užtikrinti veiksmingą informacijos apie artėjančius rinkimus sklaidą. Sieksime platinti kaip įmanoma daugiau informacijos apie JAV LB Tarybos veiklą bei rinkimų eigą Krašto valdybos, apygardų ir apylinkių informaciniais kanalais, lietuvių susitelkimo centruose, lietuviškų organizacijų įstaigose. Aktyviai naudosime internetinius žiniasklaidos sprendimus, skatinsime balsuoti internetu, pasitelksime vizualines priemones. Sieksime, kad neliktų nei vieno Amerikos lietuvio, kuris nežinotų, kad gegužės 1 – 15 dienomis vyks JAV LB XXI Tarybos rinkimai ir kad ji(s) turi juose dalyvauti.

Kartu su apygardų ir apylinkių rinkimų komisijomis stengsimės užtikrinti pakankamą tinkamus įgūdžius turinčių kandidatų skaičių. 2012 m. vykusiuose Tarybos rinkimuose buvo rinkiminių vietovių, kuriose išrinktų kandidatų skaičius buvo lygus kandidatų skaičiui – mano nuomone, tai nėra normalu. Turime gerai išaiškinti JAV LB Tarybos vaidmens svarbą, išrinktų atstovų pareigas, veiklos pobūdį. Informacijos sklaida ir vietinės bendruomenės žinios bus itin svarbios šiam tikslui pasiekti. Pirmieji žingsniai jau atlikti: sukūrėme interneto svetainę www.rinkimai2015.us, skirtą vien tik JAV LB Tarybos rinkimams. Šioje svetainėje ne tik rasite visą su rinkimais susijusią informaciją, bet joje taip pat bus vykdomas internetinis balsavimas. Visi, turintys klausimų apie vyksiančius rinkimus, jau šiandien gali susisiekti su mumis adresu info@rinkimai2015.us.

  • Noriu paklausti kaip buvusio, XX Tarybos nario, prie kokių tarybos sprendimų, projektų esate prisidėjęs?
  • XX Taryboje buvau Įstatų komisijos narys. Kartu su komisijos pirmininku Arvydu Barzduku ir kitais komisijos nariais atnaujinome organizacijos įstatus ir taisykles komisijų pasiūlytais ir Tarybos patvirtintais pakeitimais, taip pat atnaujinome įstatų formatą bei paruošėme elektroninę įstatų versiją. Su Tomo Girniaus pagalba ruošiame įstatų versiją anglų kalba. Tikimės, kad šį darbą pavyks baigti iki kitos Tarybos sesijos.

Kadangi tarp Tarybos narių pastaraisiais metais vyko nemažai diskusijų dėl apygardų vaidmens, kaip New York’o apygardos pirmininkas aktyviai dalyvavau tokiose diskusijoje. Trečiosios sesijos Los Angeles metu pristačiau apygardų veiklos viziją, šia tema diskutavau su daugeliu sesijos dalyvių. Džiaugiuosi, kad dalyviai aktyviai domisi ir diskutuoja apie galimus pokyčius, naujas idėjas vertina be išankstinių nuostatų.

Tarybos sesijos taip pat yra puiki proga pasidalinti regioninėmis problemomis su kitais Tarybos nariais, užmegzti ryšius su įvairių sričių specialistais, aukšto rango valdžios atstovais. Sesijos metu pavyko susipažinti su Lietuvos ir JAV valdžios atstovais, kuriuos dabar informuojame apie savo veiklą, kviečiame į susitikimus. Su finansų specialistais diskutavome, kaip padidinti organizacijos pajamas, geriau išnaudoti turimus išteklius.

  • Kaip tarybos narys susitikote su bendruomenėmis, kokius aktualiausius klausimus sprendėte?
  • Esu ne tik JAV LB Tarybos narys, bet ir New York’o apygardos pirmininkas. Per pastaruosius trejus metus New York’o valstijos lietuviškoje veikloje įvyko daug pokyčių: Brooklyn-Queens ir Manhattan-Bronx-Staten Island apylinkės susijungė į New York’o miesto apylinkę, įsikūrė nauja Rytinio Long Island apylinkė, prie apygardos prisijungė anksčiau Ohio apygardai priklausiusi Rochester apylinkė. Siekiau informuoti naujus valdybų narius apie jų įsipareigojimus bei organizacijos veiklą. Tuo tikslu 2014 m. pradžioje surengiau New York’o bei kaimyninių apylinkių ir apygardų telekonferenciją, kurioje Įstatų komisijos pirmininkas Arvydas Barzdukas bei patarėjas teisiniais klausimais Rimas Domanskis atsakė į valdybų narių klausimus apie organizacijos veiklą. Telekonferencijos įrašu pasidalinome su visomis Amerikos lietuvių bendruomenėmis. Tikiuosi, kad tai paskatins ir kitas apygardas aktyviai šviesti vietines apylinkes ir diskutuoti apie kylančias problemas.
JAV LB Tarybos nariai 2014 m. spalio 10-12 d. Los Angeles, iš kairės: Rochester apylinkės pirmininkė Skirmantė Philippone, New York'o apygardos pirmininkas Algirdas Grybas, New York'o miesto apylinkės iždininkė Laima Hood, buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse, New York'o miesto apylinkės sekretorė Gelmina Židelytė,  New York'o miesto apylinkės valdybos narė Vida Jankauskienė, Rytinio Long Island apylinkės pirmininkė Rasa Mitrulevičienė.
JAV LB Tarybos nariai 2014 m. spalio 10-12 d. Los Angeles, iš kairės: Rochester apylinkės pirmininkė Skirmantė Philippone, New York’o apygardos pirmininkas Algirdas Grybas, New York’o miesto apylinkės iždininkė Laima Hood, buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse, New York’o miesto apylinkės sekretorė Gelmina Židelytė, New York’o miesto apylinkės valdybos narė Vida Jankauskienė, Rytinio Long Island apylinkės pirmininkė Rasa Mitrulevičienė.

New York’o apygarda taip pat keitėsi iš esmės: užuot organizavusi kultūrinius renginius kartu su apylinkėmis, tapo pirminiu kontaktiniu tašku ir pagrindiniu informacijos šaltiniu apie visą lietuvių veiklą New York’o valstijoje. Administruojame interneto svetainę, daugiau nei 1100 prenumeratorių turintį savaitinį naujienlaiškį, “Facebook” svetainę, “Twitter” ir “YouTube” kanalus. Ne kartą esame girdėję, kad Krašto valdybai kartais sunku perduoti informaciją apylinkėms, trūksta aktyvaus bendravimo. Tikiu, kad sėkmingai vystydami šiuos informacinius sprendimus, įgaliname ne tik apylinkes, bet ir Krašto valdybą efektyviai skleisti informaciją New York’o valstijoje gyvenantiems lietuviams.

  • Kokius pastebėjimus turite dėl Tarybos sesijų tobulinimo ateityje?
  • Kadangi Tarybos susirenka tik kartą metuose ir tik vienam savaitgaliui, svarbios informacijos ir įdomių diskusijų visada bus gerokai daugiau nei tam skirto laiko. Todėl norėčiau matyti aiškesnius uždavinius, ką siekiama nuveikti Tarybos sesijos metu. Manau, darbotvarkė turėtų būti sudaroma taip, kad iki šeštadienio vakaro visi tiesiogiai su organizacijos veikla susiję klausimai būtų nuspręsti. Tenka tik apgailestauti, kad abiejose sesijose, kuriose man teko dalyvauti, įstatų – svarbiausio teisinio dokumento, reglamentuojančio mūsų organizacijos veiklą – pakeitimai buvo svarstomi sekmadienį, didelei daliai sesijos dalyvių jau išvykus namo. Labai vertinu visų sesijos svečių pranešimus, tačiau jei mes nesugebėsime laiku priimti organizacijai struktūriškai svarbių sprendimų, ilgainiui tų pranešimų gali nebebūti kam klausyti.

Taip pat nerimą kelia nepakankamas sesijos dalyvių skaičius. Tam yra daugybė priežasčių: išrinktų Tarybos narių neatsakingumas, ribotas Tarybos narių tarpusavio bendravimas ne sesijos metu, kelionės išlaidos. Turime pritraukti daugiau kandidatų, kad rinkimai į Tarybą būtų aktyvūs, konkurencingi. Tuomet patekę asmenys vertins užimamą pareigas ir atsakingai dalyvaus organizacijos veikloje. Džiaugiuosi, kad KV vicepirmininkė organizaciniams reikalams Austėja Sruoga ėmėsi organizuoti nuolatinius apygardų pirmininkų telekonferencinius pokalbius. Tai padės tęsti sesijoje pradėtas diskusijas, palaikyti ryšį tarp pirmininkų ir Krašto valdybos.

  • Kaip reikia veikti, norint užtikrinti organizacijos ilgaamžiškumą?
  • Kiekvienos organizacijos veiklos variklis – joje veikiantys žmonės. Kad pastarieji dirbtų noriai, aktyviai ir kūrybingai, organizacijos veikla turi būti jiems svarbi, rezultatai aiškūs ir svarbūs. Manau, kad laikai, kai užtekdavo vien pamoti lietuvybės vėliava ir lietuviai pulkais bėgdavo į renginį ar besąlygiškai stodavo į tautinės organizacijos gretas, jau seniai praeityje. Lietuva stipriai keičiasi, kartu kinta ir lietuvių požiūris į lietuvybę, tautinį identitetą, o mes turime keistis kartu su jais, prisitaikyti prie šių dienų gyvenimo. Siekdami užtikrinti organizacijos ilgaamžiškumą, privalome pabrėžti objektyvias priežastis, kodėl organizacijos veikla yra naudinga ir reikšminga jos nariams, kelti aiškius tikslus ir vertinti veiklos rezultatus. Lietuvybė turi būti ne prigimtinė prievolė, o vertybė, kuria didžiuojasi kiekvienas bendruomenės narys. Kai žmonės jungsis prie organizacijos ne vien dėl tautinės tapatybės, bet ir dėl juntamos konkrečios vertės, galėsime būti ramūs dėl organizacijos ateities.
  • Ką siūlote, kaip daugiau įtraukti jaunimo į Lietuvių Bendruomenės veiklą?
  • Pirma, turime atminti, kad Amerikos lietuvių jaunimas yra labai įvairus: turime Amerikoje gimusius lietuvius ir tuos, kurie atvyko jau būdami pilnamečiais. Tarp atvykusių turime čia gyvenančius nelegaliai, dirbančius nekvalifikuotą darbą ir baigusius geriausius pasaulio universitetus, mokančius kelias užsienio kalbas ir dirbančius garsiausiose pasaulio kompanijose. Tarp šių socialinių grupių požiūris į Lietuvą, tautinį identitetą išeivijoje ir lūkesčiai iš bendruomenės stipriai skiriasi ir nei vienas jų nėra panašus į tą, kuris vyravo prieš pusę amžiaus.
New York'o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.
New York’o apygardos ir Krašto rinkimų komisijos pirmininkas Algirdas Grybas.

Antra, technologijų pagalba išeivijos jaunimas nesijaučia stipriai praradęs ryšį su Lietuva: diskusijos su Lietuvoje likusiais nenutrūksta, o tiesiog persikelia į virtualią erdvę. Jaunimas nejaučia tokio tautiškumo ,,alkio”, poreikio išreikšti solidarumą Tėvynei ir tautiniam identitetui, kokį jautė ,,antrabangiai” priespaudos metu. Tai toli gražu nereiškia, kad šiuolaikinis jaunimas nėra patriotiškas. Bendruomenė jiems yra svarbi, tačiau tai yra tik viena iš galimų veiklos sričių. Kaip organizacija turime rasti būdų atkreipti jų dėmesį ir sudominti savo veikla. Smagu, kad sėkmingai įsisavinome modernias informacijos sklaidos priemones: ,,Facebook” svetainę turi vos ne kiekviena apylinkė. Bendravimo formą ir renginių pobūdį keisti sekasi sunkiau. Reikėtų stengtis jaunimą sudominti ne žvelgiant pro sentimentų, nostalgijos prizmę istorinių ar religinių renginių šviesoje, o parodyti narystės bendruomenėje vertę, gyvenant įprastą, kasdienišką gyvenimą: organizuokime krepšinio varžybų transliacijas miesto baruose, renkime iškylas su palapinėmis prie ežero ir vietinius sporto turnyrus, diskutuokime profesinėmis, socialinėmis temomis. Jei bendruomenė jaunimo gyvenime atsiranda tik tada, kai reikia eiti į bažnyčią ar aukoti, vargu, ar sulauksime didesnio susidomėjimo.

***

Esu tikra, kad yra veiklių tarybos narių, kurie verti tęsti darbus, tačiau apeliuoju į tuos bendruomenių narius, kurie į klausimą „Už ką balsuosi?” neatsakytų „Nėra ką rinkti”. Turime laiko pradėti ruoštis naujos, XXI Tarybos rinkimams ir lauksime naujų rinkimų sąrašų.

 

Dėkoju Algirdui Grybui už suteiktą galimybę pasikalbėti, linkėdama sėkmės prasminguose darbuose.

 

Kalbino: Irena Nakienė-Valys

JAV LB Rytinės CT apylinkės pirmininkė

JAV LB XX Tarybos narė

PLB Seimo narė

 

DSC_1213

Vis drąsiau skamba lietuviškos dainelės

NLSM vadovė Inga Puodžiukynienė

Šių metų spalio 4 d. Nantucketo saloje, Massachusetts valstijoje, duris atvėrė nauja šeštadieninė mokyklėlė ,,Banginukas”. Šiuo metu turime darželinukų ir lopšelinukų klases, po keturis vaikučius. Mūsų mokyklėlėje dirba pamainomis keturios mokytojos: Laura Palaimaitė, Marija Janka, Inga Puodžiukynienė ir Silvija Purlytė. Labai smagu matyti ir mūsų vyresniuosius vaikučius noriai prisidedant prie mokyklėlės veiklos. Nuo antrojo mokslo metų pusmečio prisidės dar aštuntokų klasė, kurioje bus trys vaikai. Jei viskas seksis pagal planą, kitais mokslo metais turėsime jau keturias klases.
Noriu nuoširdžiai padėkoti už didelę pagalbą Nantucketo salos lietuvių bendruomenei, JAV LB Bostono apygardos pirmininkei Reginai Balčaitienei, Bostono lituanistinės mokyklos direktorei Gailai Narkevičienei, JAV LB Švietimo tarybos pirmininkei Daivai Navickienei ir JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkui finansiniams reikalams Algimantui Gustaičiui, įkuriant pirmąją istorijoje lietuvišką mokyklėlę Nantucketo saloje, Massachusetts valstijoje. Tėvelių ir šių žmonių pagalba nuo spalio mėnesio Nantucketo saloje gyvenantys vaikučiai turi galimybę susiburti kartu, klausytis lietuviškų pasakų, žaisti lietuvių liaudies žaidimus, susipažinti su mūsų krašto istorija, gamta ir papročiais.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi matydama, kaip su kiekviena mūsų pamokėle tobulėja vaikučių lietuvių kalba, vis drąsiau skamba lietuviškos dainelės, vis smagiau sukasi lietuvių liaudies šokių ratelis.

DSC_1189 DSC_1195 IMG_0202-2 IMG_4112