Apgintos laisvės 25-metį lietuviai minėjo visame pasaulyje

Parengta pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje publikuotą informaciją

minejimas

Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.

Lietuvos ambasada Japonijoje Laisvės gynėjų dieną minėjo drauge su Japonijos Vyriausybės ir vietos valdžios atstovais, visuomenės ir kultūros, nevyriausybinių organizacijų nariais, žurnalistais, Tokijuje reziduojančiais Baltijos jūros valstybių ir kitų šalių diplomatais. Ambasados svečiams pristatyta Lietuvos Laisvės kovų ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorija. Prisiminimais pasidalijo buvęs Kudži miesto meras Jošiaki Kudži (Yoshiaki Kuji), kuris iškart po Sausio žudynių nusiuntė protesto laišką tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui. Ambasados svečių dėmesio taip pat sulaukė Jono Ohmano ir Jono Saboliaus filmas „Laisvės trajektorijos“, pasakojantis apie Lietuvos žmonių ryžtą po 50-ies metų okupacijos ir priespaudos susigrąžinti Laisvę.

Minėjimo metu Lietuvos ambasadoje Izraelyje įvyko filmo „Mes dainuosim“ peržiūra bei uždegtos atminties žvakelės. Susitikime su lietuvių bendruomene Izraelyje „Nerija“ bei litvakų organizacijų atstovais tylos minute buvo pagerbti prieš 25 metus žuvę Lietuvos Laisvės gynėjai.

Sausio 13-tosios išvakarėse Lietuvos ambasada Rusijoje kvietė svečius į atminimo vakarą, kurio metu buvo diskutuojama apie pirmąsias palaikymo akcijas, kurias organizavo Maskvos gyventojai. Renginio svečiai galėjo apžiūrėti to meto nuotraukas, vyko diskusija su Sausio 13-osios įvykių liudininkais.

Laisvės kovų aukų atminimas pagerbtas ir Sankt Peterburge. Konsulato pastatas buvo apšviestas trispalviais prožektoriais, o gatvėje priešais konsulatą visą naktį degė Gediminaičių stulpų simbolį atkartojančios žvakutės.

Minint Laisvės kovų 25-metį, Lietuvos ambasadorius Jerevane Erikas Petrikas tiesioginėje rytmetinėje Armėnijos valstybinės televizijos laidoje papasakojo apie 1991 metų sausio įvykių svarbą Lietuvai. Lietuvos ambasados Jerevane – kaip ir visos Lietuvos – languose dešimčiai minučių buvo uždegtos atminties žvakutės, kurios priminė dramatiškas dienas ir žuvusius už Lietuvos Laisvę.

Lietuvos ambasada Gruzijoje lietuvių kovą už Laisvę minėjo renginiais Tbilisyje. Ambasadorius Giedrius Puodžiūnas kartu su Gruzijos parlamento pirmininku Davidu Usupašviliu padėjo vainiką prie Balandžio 9-osios memorialo, skirto 1989 m. Tbilisio žudynių aukoms atminti. Gruzijos nacionalinėje bibliotekoje šiandien taip pat rengiama diskusija „25 metai Lietuvos nepriklausomybės gynimui“, kurios metu Gruzijos parlamento nariai, politologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, diplomatinio korpuso nariai, studentai dalysis atsiminimais apie Gruzijos pasipriešinimo įvykius 1989 m. ir kruvinąjį 1991 m. sausį Lietuvoje, diskutuos apie nepriklausomybės metus, abiejų šalių patirtį bei ateities iššūkius. Diskusijos metu taip pat bus pristatyta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų, įamžinusių sausio įvykius, paroda. Vakare Tbilisio Televizijos bokštas nušvis Lietuvos trispalvės spalvomis, o per valstybinį Gruzijos naujienų kanalą bus rodomas filmas „Laisvės trajektorijos“.

Prisiminti Laisvės kovų didvyrius Bulgarijoje lietuviai būrėsi prie komunizmo aukų paminklo Sofijoje.  Žuvusiųjų  atminčiai buvo padėta gėlių bei uždegtos žvakės. Po minėjimo dalyviai rinkosi Lietuvos garbės konsulo Bulgarijoje Racho Ribarovo biure, kur kartu žiūrėjo dokumentinį filmą apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje „Mes dainuosim“.

Lietuvos ambasadoje kaimyninėje Rumunijoje buvo uždegtos atminimo ir vienybės žvakės. Lietuvos ambasadorius Rumunijoje Arvydas Pocius pristatė svečiams savo asmeninio archyvo nuotraukas ir filmuotą dokumentinę medžiagą, apžvelgė tų dienų įvykių eigą bei susiklosčiusią situaciją.

Lietuvos ambasadoje Budapešte susirinkę svečiai dalijosi prisiminimais apie lemtingus 1991 metų sausio įvykius prie Televizijos bokšto ir Aukščiausiosios tarybos. Iš Vilniaus atvykęs aktorius Vytautas Dumšaitis skaitė lietuvių poetų Vytauto Cinausko ir Maironio eiles apie meilę Tėvynei. Vakaro metu taip pat pademonstruota lietuvių bendruomenės nario Jono Korsako prieš 25 metus Budapešte filmuota medžiaga apie vengrų ir Baltijos šalių bendruomenių narių rengtus piketus prie Sovietų Sąjungos ambasados.

Apie pusšimtis žmonių sausio 12 d. vakare susirinko Rygos centre, ant Bastėjos kalno, kad pagerbtų prieš 25 metus žuvusius ir likusius gyvus Lietuvos Laisvės gynėjus. Renginio dalyviai uždegė žvakes ir sudėjo jas į Gedimino stulpų simbolį. Susirinkusieji taip pat giedojo Lietuvos ir Latvijos himnus. Ambasadorius Ričardas Degutis prisiminė kovos ir netekčių nakties prieš 25 metus akimirkas prie Televizijos bokšto, Seimo, Radijo ir televizijos komiteto.

Estijos parlamente (Riigikogu) atidaryta Lietuvos fotografo Vytauto Daraškevičiaus paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“. Atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras. Lietuvos Laisvės gynėjų diena Taline taip pat minima Estijos Liaudies fronto (estiškojo Sąjūdžio) muziejuje režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra ir lietuvių bendruomenės iniciatyva surengtomis šventomis mišiomis kritusiems už Lietuvos Laisvę atminti.

Lietuvos ambasadoje Prahoje tragiškų Sausio 13-osios įvykių 25-osios metinės paminėtos Jono Meko filmo „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“ ištraukos peržiūra, neužmirštuolių pieva ambasados kieme, iš žvakučių išdėliotais Gediminaičių stulpais bei simboliniu Laisvės laužu. Neužmirštuoles karpė lituanistinės mokyklos „Debesynas“ vaikai, tėvai ir mokytojai, simboliškai prisijungdami prie Laisvės gynėjų dienos minėjimo akcijų Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Lietuvos ambasadoje Varšuvoje buvo rodomas islandų režisieriaus Olafuro Rognvaldssono 2015 metais sukurtas dokumentinis filmas „Tie, kurie išdrįsta“ (Those Who Dare), kuriame kalbama apie itin svarbią tuometinių Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrų pagalbą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Po filmo išgyvenimais ir atsiminimais apie istorinius įvykius dalijosi juose dalyvavę Lenkijos žurnalistė Maria Przełomiec ir politikas Henrykas Wujecas. Vakaro metu atidaryta Lietuvos kelią į Laisvę ir Sausio 13-osios įvykius įamžinanti Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988–1993“.

Minėdama 25-erių metų pergalės prieš sovietų kariuomenę jubiliejų, Lietuvos ambasada Nyderlanduose surengė dokumentinio filmo „Tie, kurie išdrįso“ peržiūrą ir diskusiją su buvusiu Nyderlandų diplomatu, dabartiniu Kilmingųjų tarybos pirmininku Johanu Pieteriu de Savorninu Lohmanu.

Lietuvos ambasadoje Helsinkyje taip pat surengta istorinio dokumentinio filmo „Tie, kurie išdrįso“ peržiūra. Po to susirinkusieji buvo pakviesti pabendrauti ir pasidalyti prisiminimais apie kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Osle surengtame minėjime pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimas, skambėjo Norvegijos sostinėje gyvenančių lietuvių atliekami muzikos kūriniai. Į renginį atvykęs Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ vadovas Ignas Rusilas pristatė susirinkusiesiems projektą „Misija Sibiras“, pasidalijo įspūdžiais iš pastarosios jaunimo ekspedicijos į lietuvių tremties vietas.

Sausio įvykiai buvo paminėti ir už Atlanto. Lietuvos ambasada JAV organizavo socialinę akciją „Būkime kartu“, kurios metu uždegė iš žvakučių sudėliotą žodį „Laisvė“. Akcijos dalyviai sugiedojo Tautišką giesmę ir kartu su akcijoje dalyvavusiu monsinjoru Rolandu Makricku sukalbėjo maldą už žuvusius Tėvynės gynėjus.

Generaliniame konsulate Čikagoje atidaryta fotografo Jono Kuprio nuotraukų paroda, skirta Lietuvos Laisvės kovoms atminti. Parodoje įamžintas nuolatinis išeivijos lietuvių įsipareigojimas ginti Lietuvos nepriklausomybę.

L. Misevičius. “Gyvybės ir mirties kelias” iš Vilniaus vėl nutiestas į Portlandą

Prie jubiliejinio XXV bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu” Vilniuje šiemet vėl prisijungė ir Portlando (Oregono valst.) apylinkėse gyvenantys lietuviai, sekmadienį susiorganizavę prabėgti 9 km. distanciją Willamette upės pakrante © Dariaus Kuzmicko nuotr.
Prie jubiliejinio XXV bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu” Vilniuje šiemet vėl prisijungė ir Portlando (Oregono valst.) apylinkėse gyvenantys lietuviai, sekmadienį susiorganizavę prabėgti 9 km. distanciją Willamette upės pakrante
© Dariaus Kuzmicko nuotr.

Jei pernai vietinio lietuvių bėgimo klubo „Lituanica“ vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov beveik paskutiniu momentu gavo kvietimą iš Vilniaus su bendraminčiais prisijungti prie „Gyvybės ir mirties kelio”, šiemet jau senokai prieš Naujuosius buvo parinktas naujasis Oregono ir Vašingtono valstijose gyvenančių mūsų tautiečių bėgikų maršrutas šiam sekmadieniui. 9 kilometrų Willamette upės pakrante ties „Oaks Park“ (Ąžuolų parku) bėgimo išvakarėse vėl, kaip ir prieš metus, klausėmės Rice universitete Houston (Texas) jau antrus metus studijuojančios Amerikoje gimusios lietuvaitės Rūtos Kuzmickaitės koncerto Portlande, nejučia mintimis sugrįžome į gimtinę ir daugelis prisiminėme savo pačių išgyventus ketvirčio amžiaus senumo Sausio 13-osios įvykius… simboliška, nes ir iš talentingos pianistės sudėtinga Bacho muzika tą vakarą pareikalavo tarsi kovose už laisvę užgrūdintos ištvermės.

Tarp virš keturių su puse tūkstančių Vilniuje Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos suburtųjų „Gyvybės ir mirties kelyje” išsiskyrė už Atlanto pereitų poros metų bėgyje išgarsėjęs ugniagesys Aidas Ardzijauskas, 2013 m. vasarą nubėgęs 5 tūkst. km. atstumą nuo Los Andželo iki pat Niujorko, o vėliau šiame didmiestyje 2014 m. pavasarį nugalėjęs dešimties dienų ultramaratone. XXV Sausio 13-osios metinėms skirtame bėgime 2073 numerį praėjusį šeštadienį Lietuvos sostinėje dėvėjęs vilnietis atstovavo Portlando lietuvių klubą „Lituanica“, mat dar šių metų rugpjūtį „geležinis“ bėgikas tikisi prisijungti prie savo tautiečių už Atlanto ir dalyvauti legendiniame „Hood to Coast“ maratone Šiaurės Vakarų pakrantėje.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų Europos šalių, taip ir „Rožių” mieste šį savaitgalį buvo daug simbolikos – susirinko būtent dvidešimt penkių entuziastų grupė prisijungti prie dvidešimt penktojo „Gyvybės ir mirties kelio” ankstyvą sekmadienį, tik vietoj lietuviškų snaigių mums šypsojosi Vakarinės pakrantės žiemos rytmečio saulutė. Užtat pirmąsyk šalia bėgančiųjų glaudėsi ir dauguma jų atžalų, įskaitant jauniausią dalyvį vežimėlyje: vos 9 mėnesių amžiaus sulaukusį Sabonį Roką Misevičių. Nors jis 9 kilometrų distancijos dar savo kojom neprabėgo, tačiau pirmajame „Gyvybės ir mirties kelyje” sudalyvavo, apie ką jam vėliau primins įamžinta visų bendra nuotrauka.

Vieni aktyviausių I. Sadaunikaitės-Kozhevnikov suburto „Lituanicos“ bėgimo klubo narių Andrey, Ramunė, Eligijus, Inga ir Millana
Vieni aktyviausių I. Sadaunikaitės-Kozhevnikov suburto „Lituanicos“ bėgimo klubo narių Andrey, Ramunė, Eligijus, Inga ir Millana

Tuo tarpu antrus metus paeiliui istorinį bėgimą Portlande organizavusios Ingos nuotaikos nesugadino ir distancijoje įplyšusi už tvoros virbų užsikabinusi jos nešama trispalvė – „mūsų vaikai dar yra per maži, kad šiandien suprastų šio bėgimo esmę. Bet tik kasmet matydami lietuviškais marškinėliais pasipuošusius tėvus, bėgančius su gimtosios valstybės vėliava rankoje, jie pramoks šios nesenos istorijos pamokų“,- savo mintimis po „Gyvybės ir mirties kelio“ dalinosi Inga,- „labai malonu matyti visus, nepabūgusius lengvo rytinio Portlando šaltuko, neabejingus savo tautos istorijai ir neužmiršusius, kad mes visada turėtume būti dėkingi tiems, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų ir mūsų vaikų laisvę!

„Sugaišti” 2-3 valandas kartą per metus nėra tiek daug, kad nesugebėtume pagerbti tų, kurie be ginklų stojo prieš tankus. Lietus ar šaltis juk ne šarvuočiai. Tokie renginiai vienija bendruomenę, čia nėra laimėjusių ar pralaimėjusių, yra tik lietuviai ir mums prijaučiantieji, prisimename savo brolius ir seseris, pagerbiame šalies didvyrius, mokome istorijos ir savo mažuosius. Visgi panaši iniciatyva nedidelėse bendruomenėse turėtų žmones vienyti dar labiau, norėtųsi, kad kitąmet mūsiškių sudalyvautų ne 25, o bent dukart daugiau. ”

Praeitais metais Portlando apylinkėse gyvenantys mūsų tautiečiai buvo bene vieninteliai, neskaitant Amerikos lietuvių sostine laikomos Čikagos, prisijungę prie šios istorinės sportinės iniciatyvos, pradėtos prieš ketvirtį amžiaus mūsų Tėvynėje. Džiugu, kad šiemet prie minėtų abiejų bendruomenių organizuotai prisijungė ir Niujorkas, Sietlas, San Franciskas, JAV sostinė Vašingtonas, taigi visame pasaulyje dalyvavusių skaičius beveik siekia 5 tūkstančius. Tikėkimės, kad ilgainiui kasmetinis sausio 13-osios „Gyvybės ir mirties kelias“ savo populiarumu pasivys Liepos 6-ąją – Valstybės dieną organizuotai Tautinę giesmę giedančius tūkstančius mūsų tautiečių aplink visą planetą.

„Gyvybės ir mirties kelyje” dalyvavo ir buvusio ilgamečio Portlando Lietuvių Bendruomenės pirmininko Viliaus Žalpio dukra Eglė, ką tik grįžusi iš studijų tolimojoje Australijoje
„Gyvybės ir mirties kelyje” dalyvavo ir buvusio ilgamečio Portlando Lietuvių Bendruomenės pirmininko Viliaus Žalpio dukra Eglė, ką tik grįžusi iš studijų tolimojoje Australijoje

 

Publikuota “Vakarų Ekspreso” 2016-01-11 numeryje

Anglų kalbos kursai Pasaulio lietuvių centre Lemonte

Nebesijauskite svetimi, išmokite šio krašto kalbą! Kviečiame Jus į Pasaulio lietuvių centro organizuojamus anglų kalbos kursus. 14-savaičių semestras prasidės 2016 m. vasario 1 d ir tęsis iki gegužės 5 d. Egzaminai mokymo lygiui nustatyti jau sekančią savaitę, sausio 19 d. ir 21 d. Registruokitės šiandien! Skambinkite į PLC raštinę (630) 257-8787.
12471823_444089505785175_2189051585950505701_o

2016-ieji paskelbti Prezidento K. Griniaus metais

2016 metų gruodžio mėnesį bus minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Sprendimą dėl K. Griniaus metų Seimas priėmė 2015 metų gegužės mėnesį. Pernai rugsėjo mėnesį Vyriausybė patvirtino Prezidento K. Griniaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Siekiant Lietuvos ir užsienio šalių visuomenei atskleisti įvairiapusę K. Griniaus asmenybę ir jo prasmingą veiklą, tarnaujant Lietuvos valstybei, numatoma surengti istorikų ir lituanistų mokslines konferencijas, organizuoti forumus, parodas, kūrybinius vakarus, atminimo popietes, edukacines programas apie K. Griniaus politinę, humanistinę ir medicininę veiklą, išleisti proginį pašto ženklą, K. Griniaus prisiminimų knygos tomus, sukurti televizijos dokumentinių apybraižų ciklą ,,Prezidentas Kazys Grinius”.

K. Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo narys. Rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI Ministrų Kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko K. Grinių Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikai vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 d., kai buvo įvykdytas perversmas ir perversmininkai privertė atsisakyti Prezidento pareigų. K. Grinius mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje. 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.

Paruošta pagal www.draugas.org informaciją