Čikagos St. James katedros skliautai prabils trijų žymių Lietuvos chorų balsais

Čikagos St. James katedros skliautai prabils trijų žymių Lietuvos chorų balsais

Tarp 65 chorų, dalyvausiančių X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje „Padainuosim dainų dainelę“, – trys garsūs Lietuvos kolektyvai: Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos mergaičių choras „Viva Voce“ bei Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto“. Penktadienio, liepos 3 d., vakarą surengtame koncerte kerintys jų balsai sklis iš didingos St. James katedros Čikagoje.

Jolanta Urbietienė

„Varpelis“: kur išmokstama ir dainų, ir vyriškumo

Pasaulyje berniukų chorinis dainavimas turi gilias šaknis ir tradicijas, besitęsiančias šimtmečiais – sunku patikėti, kad garsusis Leipcigo „Thomanerchor”, kuriam yra dirigavęs net pats J. S. Bachas, šiemet švenčia 803 metų sukaktį! Ir nors Lietuvoje tų tradicijų puoselėjimas skaičiuojamas dar tik dešimtmečiais, džiugu, kad ši nedidelė Europos valstybė tikrai gali didžiuotis turinti savų perliukų.

Vienas iš jų – Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“(vadovas Ksaveras Plančiūnas), gyvuojantis po to paties pavadinimo berniukų chorinio dainavimo mokyklos skliautais. Kolektyvo veiklos ištakos – 1960-ieji. Tuomet Kauno profsąjungų kultūros rūmuose nutarta suburti pedagogo Povilo Žemaičio vadovaujamą berniukų chorą. Prabėgęs geras pusšimtis metų pakeitė ir kolektyvo sudėtį, ir jo vadovus. Šiandieninis „Varpelis“ – nuolatinis miesto renginių bei šalies dainų švenčių dalyvis. Jame nuo ketvirtos klasės dainuoja visi “Varpelio” muzikos mokykloje besimokantys mokiniai, jos absolventai ir choristai, pasirinkę muzikos mėgėjų ugdymo programos kursą. Repertuaras kupinas įvairių epochų užsienio bei lietuvių kompozitorių chorinės kūrybos, aranžuotų dainų. Choro veiklos sąraše – akcijos, projektai, konkursai Lietuvoje bei užsienyje, bendradarbiavimas su giminingais meniniais kolektyvais Europoje bei Azijoje: grįžus iš dainų šventės Čikagoje ir šiek tiek pailsėjus, – rudens kelionė į Japoniją, draugystė su kuria prasidėjo dar 1997 m. Būsimoji išvyka – svarbi ilgametės kūrybinės „Varpelio” ir Kunitačio muzikos kolegijos bei japonų kompozitoriaus Atsuhiko Gondai tąsa. Praėjusių metų pradžioje “Varpelis” dalyvavo oratorijos “Sakurų prisiminimai” projekte: Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje pristatyta kompozicija – draminio siužeto kūrinys chorui, solistams ir orkestrui – buvo skirta Lietuvą ir Japoniją jungiančiai asmenybei, garsiajam tarpukario diplomatui Chiunei Sugiharai.

Prieš pusantrų metų, švęsdamas vadovavimo šiam chorui 30-metį ir prisimindamas savo pasirinkimą, interviu „Kauno dienos” dienraščiui Ksaveras Plančiūnas džiaugėsi nesuklydęs: „Chorvedžio kelio pradžioje turėjau nemažai galimybių rinktis, bet pasirinkau berniukų chorą, nes tąsyk galvojau, kad suaugusiųjų jau nelabai pakeisi, o dirbant su vaikais matyti kaitos perspektyva, galimybė nuveikti kažką apčiuopiamo ir reikšmingo.” Jau tūkstančiais skaičiuojami ir dabartiniai, ir buvę kolektyvo nariai patvirtintų, jog per tuos dešimtmečius išmokta ne tik dainų, bet ir vyriškumo. Ir nuveikta tikrai daug. Beje, būtent K. Plančiūno iniciatyva 1989 m. įsteigta Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis”, į kurią 1995-aisiais integruota ir berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ veikla.

Kolektyvo darbas įvertintas ne vienu tarptautiniu bei Lietuvos apdovanojimu, tarp kurių – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės” apdovanojimas “Ryškiausios Lietuvos žvaigždės” nominacijoje. 2008 m. už aukštą meninį lygį, veiklą ir rezultatus Lietuvos liaudies kultūros centras „Varpeliui“ suteikė aukščiausią, pirmą, kategoriją.

image3

Viva Voce” – viena didelė šypsena

 

Tarptautinių konkursų laureatas mergaičių choras „Viva Voce” (vadovai Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas) – vienas iš daugelio Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje susibūrusių kolektyvų. Gyvuojančiam jau nuo 1970 m., „Viva Voce” vardas chorui suteiktas 2007-aisiais.

Kolektyvo, kuriame dainuoja moksleivės nuo 10 iki 17 metų, repertuaras toli gražu neapsiriboja vien tik choriniais veikalais, jame – nuo senosios iki moderniosios muzikos kūrinių, džiazo bei roko stiliaus kompozicijų. Įžymių dirigentų sąraše – S. Sondeckis, M. Pitrėnas, M. Staškus. Drauge grojo Lietuvos kamerinis, Operos teatro ir LRT Lengvosios muzikos orkestrai, Stokholmo Karališkosios filharmonijos bigbendas. Dainuota kartu su V.Noreika, V.Prudnikovu, E.Kaniava, J.Leitaite, L.Domikaite, V.Povilioniene, V.Kernagiu bei daugeliu kitų Lietuvoje žinomų dainininkų. Pasak vadovo R. Katino, „Viva Vice“ bene pirmasis Lietuvoje pradėjo derinti chorinį dainavimą, režisūrą, choreografiją, sceninį judesį ir nepakartojamą choro šypseną, kurios, beje, mokytis teko ilgai ir nelengvai (po kažkurio koncerto kolektyvas buvo pavadintas „viena didele šypsena“).

Nuo įkūrimo pradžios choras dalyvavo visose respublikinėse, vėliau Pasaulio lietuvių dainų šventėse, pelnė švenčių laureatų vardus. Dalyvauta daugelyje Vilniaus miesto, respublikinių bei tarptautinių chorinių renginių, iš kurių parsivežtas ne vienas garbingas apdovanojimas. Tarp paskutiniųjų – 2009 m. tarptautiniame chorų konkurse Antalijoje (Turkija) laimėta pirmoji vietą jaunimo chorų kategorijoje bei pelnytas absoliučiai geriausio choro apdovanojimas „Summa cum laude“; 2011 m. – pirmoji vietą 17-ajame tarptautiniame jaunimo habanerų konkurse Torreviechoje (Ispanija). 2012-ieji. kolektyvui ypač įsimintini: 48-ajame tarptautiniame chorų konkurse Montrė mieste (Šveicarija) laimėta antroji vietą bei pelnytas prizas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį; chorui paskirta „Aukso paukštė“ „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ nominacijoje; suteikta pirma meninio pajėgumo kategorija. Na, o šių metų vasarį tarptautiniame chorų konkurse „Kaunas Musica Religiosa 2015“ „Viva Voce“ tapo Grand Prix, aukso diplomo bei „Žiūrovų simpatijų” prizo laimėtoja.

Kad choras tampa vieta, kur gera, kur traukia, parodo ir tai, jog išėjusias choristes pakeičia jų vaikai. Iš jų gal tik viena kita taps profesionalia dainininke ir muzikante, tačiau meilė muzikai ir dainai, praturtinusi asmenybę dvasinių vertybių, išlieka visą gyvenimą.

image2

Bel Canto”: gražaus dainavimo beieškant…

Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto” (vadovas Artūras Dambrauskas) – tai grupė 2009 m. susibūrusių neprofesionalų, turinčių ilgametę chorinio dainavimo patirtį įvairiuose Lietuvos choruose. Dabar kolektyvas yra gerokai išaugęs: šiandien jų, muzikos mėgėjų tikrąja ir gražiąja to žodžio prasme, savo laisvalaikį skiriančių kokybiškai ir maloniai veiklai – dainavimui, yra jau per 60. Ir nors choro sudėtyje yra keletas profesionalių muzikantų, visi jie yra labai skirtingų profesijų – nuo fizikų iki „lyrikų”. Tai žmonės, suvienyti bendrų bruožų – ryškaus chorinės muzikos intelekto, aukštos komandinės vidinės kultūros ir nuoširdumo. Vien choristų pasirinktas drąsus ir ambicingas pavadinimas atskleidžia jų viziją ir dainavimo kokybės siekį: dainininkai pasirengę ilgam, nelengvam, kupinam kūrybinių eksperimentų, atradimų ir nuotykių keliui gražaus dainavimo – Bel Canto – beieškant.

Šis palyginti dar gana jaunas choras – nebe naujokas festivalių bei konkursų arenose, jam jau gerai pažįstamas pergalės skonis. Apdovanojimų ypač gausūs treji pastarieji metai. 2013 m. lapkritį „Bel Canto” laurus nuskynė tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje, bene seniausias tradicijas turinčiame Baltijos šalių chorų konkurse. Jis laimėjo pirmąją vietą mišrių chorų kategorijoje bei pelnė du specialiuosius prizus. 2013 m. gruodžio mėn. Lietuvos chorų sąjungos ir Lietuvos liaudies kultūros centro kas ketverius metus organizuojamo pagrindinio Lietuvos chorų konkurso finale tarptautinė vertinimo komisija „Bel Canto” skyrė aukščiausią įvertinimą, jį paskelbdama geriausiu mišriuoju choru Lietuvoje. Iš Rygos (Latvija) 2014 m. liepą parsivežtas prestižinės Pasaulio chorų olimpiados aukso medalis. Šiame svarbiausiame pasaulio chorinės muzikos konkurse choras dalyvavo pirmą kartą ir Čempionų konkurse varžėsi vienoje sunkiausių – šiuolaikinės chorinės muzikos – kategorijų, kurioje galėjo dalyvauti tik chorai, olimpiadoje pristatę specialiai jiems parašytą naują kūrinį (Vytautas Miškinis chorui sukūrė „I Am Here”).

Taigi, drauge su kitais chorais iš viso pasaulio „Bel Canto” įsitvirtino geriausiųjų lygoje. Tačiau be šių apdovanojimų, kolektyvo prizų skrynioje – ir „Aukso paukštė” „Naujai suspindusios žvaigždės” kategorijoje bei pirmoji vieta tarptautiniame chorų konkurse Ochride (Makedonija), ir kiti, tik dar labiau skatinantys jo jaunatvišką entuziazmą ir didžiules kūrybines ambicijas. Per tuos kelerius gyvavimo metus suspėta išleisti ir kompaktinių audio plokštelių, ir video įrašų. Sukurtas profesionalus kanalas Youtube interneto svetainėje. „Bel Canto” pirmasis iš mėgėjų chorų Lietuvoje debiutavo pasaulinėse internetinėse muzikos įrašų parduotuvėse iTunes bei Amazon. Surengta daugybė koncertų, į kuriuos netilpo visi norintys. Ir dar – kelionės, ta neatsiejama tobulėjimo dalis. Viena iš jų – į Milano „Expo 2015” pasaulinę parodą Italijoje, kur „Bel Canto” ir Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pakviesti liepos 15-ąją pasirodyti svarbiausiame Lietuvos nacionalinės dienos renginyje.

image1

***

Bet artimiausiuose šių trijų chorų planuose – kelionė už Atlanto. Liepos 3 d., penktadienį, 8 v. v.Bel Canto”, „Varpelis“ ir „Viva Voce” lietuviškąją bei angliškai kalbančią Čikagos ir iš kitų valstijų bei šalių dainų šventėn suvažiavusią visuomenę pakvies į įspūdingą St. James katedrą (65 E Huron St., įėjimas – iš Wabash gatvės). Po erdviais jos skliautais nuskambės V. Miškinio, R. Katino, G. Kuprevičiaus, Nijolės Sinkevičiūtės, kitų kompozitorių kūriniai, palydėti mušamųjų bei elektroninės muzikos akompanimento. Tąvakar bus unikali proga išgirsti populiarios dainos “Brolužis” aranžuotę. Atlikusi šį savo sukurtą kūrinį, Raminta Naujanytė, žinoma Bjelle sceniniu vardu, su grupe PERU Lietuvos talentų” konkurse 2011-aisiais laimėjo antrąją vietą. Pasiruoškite būti nustebinti – šių chorų atlikimo stilius privers šiek tiek kitaip pažvelgti ir į tradiciškai suvokiamą chorinį kūrinį, ir į liaudies dainą. Daugiau informacijos rasite ir bilietus nusipirksite apsilankę šventės interneto svetainėje dainusvente.org.

Nuotr. Iš „Bel Canto”, „Varpelio“ ir „Viva Voce” archyvų

 

Kandidatai į JAV LB Tarybą – naujos energijos banga

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Interneto svetainėje www.rinkimai2015.us galima rasti informacijos apie būsimus JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos rinkimus. Balsuoti už kandidatus galima internetu, paprastu paštu ar rinkiminėse apylinkėse. Balsavimas prasidės ne anksčiau kaip 2015 m. gegužės 1 d. ir baigsis ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 15 d. Svetainėje yra sutelkta turimų kandidatų biografijos, jų patirtis lietuviškoje veikloje ir lūkesčiai bei planai lietuvybės ateičiai. Pasinaudodamas ten pateikiamomis žiniomis, noriu glaustai apibūdinti ten išvardintus kandidatus.

Sąraše iš viso yra 79 kandidatės/ai. Jie yra iškelti keturiolikoje apygardų ar apygardų rajonuose, kur vyks balsavimai. Net 70 procentų visų kandidatų yra moterys. Tai gal neturėtų būti netikėta naujiena, nes didžiąją dalį lietuvių išeivijos visuomeninės, karitatyvinės bei pedagoginės veiklos atlieka moterys. Įdomūs kandidatų amžiaus vidurkiai. Moterys yra jaunesnės, jų amžiaus vidurkis yra 50 metų, o vyrų amžiaus vidurkis yra 56 metai. Visus kandidatus sudėjus kartu, jų amžiaus vidukis yra 52 metai. Mano manymu, tai gali būti viena iš jauniausių grupių, kandidatuojančių į JAV LB Tarybą. Puiku! Tai konkretus atsakas tiems, kurie baiminasi, kad JAV LB Taryba sensta. Aišku, tarp kandidatų yra veiklos veteranų, bet jie sudaro garbingą mažumą. Ir vėl puiku. Vyriausi kandidatai yra 79 metų vyras ir tiek pat amžiaus sulaukusi moteris, kita pagal amžių yra 78 metų moteris. Dvi moterys savo gražaus amžiaus pateiktoje informacijoje neišdavė. Atlikdamas skaičiavimus, joms abiems daviau po 75 metus. Trys jauniausios kandidatės yra moterys – 23, 28 ir 29 metų.

Dabar pažvelkime į apygardų ir rajonų kandidatus. Čia radome, kad amžiumi jauniausios trys apygardos ar rajonai yra Pietryčių I rajonas (amžiaus vidurkis – 43 metai), New York (vidurkis – 44 metai) ir Michigan (vidurkis – 45 metai). Trys vyriausios apygardos ar rajonai yra Vakarų apygardos III rajonas (69 metai), Naujoji Anglija (61 metai) ir Vidurio Vakarų apygardos I rajonas (58 metai).

Moteriškiausia apygarda yra Connecticut. Visos penkios kandidatės yra moterys. Taip pat vien moterys kandidatuoja Florida (3 kandidatės), Pietryčių apygardos I rajone (4 kandidatės) ir Vakarų apygardos II rajone (4 kandidatės). Yra dvi apygardos, kur kandidatai yra vien vyrai, tačiau tik po vieną. Tai Amerikos Kryžkelių apygarda ir Vakarų apygardos III rajonas. Atrodytų, kad pritrūko kandidatų arba kad ne visi kandidatai buvo įrašyti į Rinkiminės komisijos skelbiamą sąrašą (sąrašas tikrintas 2015 m. balandžio 8 d.).

Prisiminiau 2012 m. rinkimus ir ta proga rašytas dvi skiltis ,,Drauge” (2012.4.7 ir 2012.4.26). Tų metų rinkimuose turėta 74 kandidatai, 58 procentai jų buvo moterys. Ir tada moteriškiausia apygarda buvo Connecticut, kur visos penkios kandidatės buvo moterys. Vakarų apygardos III rajone kandidatavo tik vienas vyras, tad, su doze humoro, tos apygardos III rajonas buvo paskelbtas vyriškiausiu. Atrodo, kad ateinančiuose rinkimuose buvęs vyriškiausias Vakarų apygardos III rajonas pasilaiko šį titulą, bet šįmet jį turi dalintis su Amerikos kryžkelių apygarda, kur kandidatuoja vienas vyras.

,,Tėviškės žiburių” (2012.02.17) vedamajame buvo gvildenamas pamainų klausimas. Ten minimi radikalesni balsai, pasak kurių, iš Lietuvos naujai atvykstantys čia ieško ne lietuvybės, bet geresnio gyvenimo, ko lietuviškoji veikla negali duoti. ,,Ar laikas išspręs mūsų pamainos klausimą teigiamai, vargu ar tikėtina. Naujakuriai, tapę gyvenamojo krašto piliečiais ir susiradę daugybę kitų (nelietuviškų) kelių, greičiausiai jais ir eis. Veiklų būklę, bent šiokią tokią, išlaikyti pagelbės tik retesnės išimtys”, – pranašavo vedamasis. Tuo tarpu, žiūrint į šių metų rinkimų kandidatų sąrašą, tokiai nuomonei nėra rimto pagrindo. Pirmas įspūdis, kad turime naujus veidus, naują energiją. Tiesiog džiaugiuosi, jog dauguma kandidatų man nei pažįstami, nei girdėti. Tai reiškia, kad jie jauni ir atstovauja vėliausiai emigrantų bangai. Skaitant jų biografines apybraižas, yra labai aišku, kad jie nėra naujokai lietuviškos veiklos dirvonuose. Jie yra šauni esamų veteranų pamaina, ateinanti su nauja energija, naujomis mintimis ir neišdilstančia meile lietuvybei. Tai tarsi raminatys vaistai galvojantiems, kad su jais pasibaigs taip svarbi lietuviška veikla.

Kandidatus jau turime, balsavimą tvarko ir derina JAV LB Tarybos Rinkimų komisija, kuriai sumaniai vadovauja Algirdas Grybas ir jo komanda. Kitas žingsnis, kitas ėjimas yra balsuotojų rankose. Būtų smagu, jeigu šįmet balsuotojų būtų bent 5,000. Kur du stos, visados daugiau padarys!

 

10483807_795536513829467_7473980992936010702_o
LUGIS logo

Svetainė LUGIS – lituanistinių mokyklų mokytojams, mokiniams ir tėvams

Dalia Cidzikaitė

 

Nėra pasaulyje vietos, kurioje nebūtų mokoma ir mokomasi lietuvių kalbos. Tuo galima įsitikinti, apsilankius prieš keletą dienų Vytauto Didžiojo universiteto drauge su LR Švietimo ir mokslo ministerija baigto įgyvendinti projekto „Lituanistinio ugdymo modelis“, skirto užsienio lituanistinių mokyklų pedagogams, mokiniams ir jų tėveliams, svetainėje. Joje pateiktame žemėlapyje – dvi Lietuvos: tikroji – geografinė – Lietuva su 2,5 mln. gyventojų ir antroji „Lietuva“ su 1,6 mln. lietuvių, išsibarsčiusių po Afrikos, Australijos, Azijos, Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynus.

 

Bene svarbiausias trejus metus vykdyto projekto produktas yra jau veikianti internetinė svetainė su informacine baze LUGIS (http://lugis.vdu.lt), sukurta remiantis lituanistinio ugdymo modeliu. LUGIS – tai ne tik virtualus įrankis, skirtas nuotoliniam mokymuisi bei dalijimuisi informacija, bet ir informacinė sistema, leidžianti mokytojams tobulinti savo įgūdžius bei gilinti žinias: čia kaupiamos interaktyvios mokymosi priemonės, vyksta pasikeitimas patirtimis, pagalbą teikia lituanistinio ugdymo specialistai, mokytojai gali pasinaudoti informacine svetaine, virtualia biblioteka ir virtualia mokymosi aplinka.

 

Svetainė sukurta bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos, Airijos ir Vokietijos lituanistinėmis mokyklomis. Projekto rengėjai lankėsi šiose trijose šalyse, siekdami išryškinti esmines problemines lituanistinių mokyklų veiklos sritis ir išanalizuoti ugdymo bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nustatyti kvalifikacijos tobulinimo renginių dalyvių galimybes.

 

Jei esate mokytojas…

 

Jei esate lituanistinės mokyklos užsienyje mokytojas, LUGIS siūlo mokymo medžiagą, padedančią rengti lituanistinio ugdymo integruotų pamokų planus, skirtus lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pilietiškumo ir etnokultūros mokymui. Čia mokytojai gali rasti pagrindines mokymo gaires, skirtas minėtoms sritims, pamokų planus, užduotis moksleiviams, metodines rekomendacijas ir t. t.

 

Lietuvių kalbos moduliui skirtoje skiltyje pateiktas žinias mokytojai gali pritaikyti įvairių lygių ir amžiaus moksleiviams. Kadangi dauguma šių moksleivių yra mažai laiko praleidę lietuviškoje aplinkoje, mokyme pabrėžiamas lietuvių ir kitų kalbų palyginimas, panašumai ir skirtumai, išryškinant lietuvių kalbos savitumą ir unikalumą.

 

Istorijos modulis mokytojams pristato lietuvių diasporą, lituanistinio švietimo istoriją ir įvairovę pasaulyje. LUGIS rengėjai įsitikinę, jog lietuvių mokytojams svarbu plačiau susipažinti už gimtinės ribų veikiančiomis bendruomenėmis, jų tradicijomis.

 

Geografijos modulis yra vienas svarbiausių lituanistinio ugdymo elementų – tai žinios apie Lietuvą, šio krašto kultūros, tradicijų supratimas. Modulis padalintas į keturias veiklos sritis: orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje, geografinės informacijos skaitymas, regionų pažinimo raiška ir aplinkos pažinimas bei tyrimai.

 

Pilietinio ugdymo moduliui tenka atsakinga misija – padėti mokytojams ugdyti mokinių pilietiškumą, skatinti juos domėtis Lietuvos visuomenės struktūra, savo teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, prisijungti prie mokyklos arba lituanistinės bendruomenės gyvenimo ir t. t.

 

Etnokultūros mokymo modulis pristato etninės kultūros temas, kurias mokytojas galės panaudoti dėstydamas atskirus dalykus arba neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Etnokultūros žinios ugdo mokinių tautinį tapatumą, puoselėja tradicinę lietuvių kultūrą, atskleidžia panašumus ir skirtumus su kitomis kultūromis, ugdo pagarbą joms.

 

Jei esi mokinys…

 

Savo puslapį LUGIS svetainėje turi ir lituanistinių mokyklų mokiniai. Joje gali lankytis visi, kurie nori mokytis apie Lietuvą, pažinti jos kalbą, istoriją, kultūrą, geografiją, visuomenę ir kitas sritis. Mokiniams skirtame puslapyje galima ne tik paskaityti įvairių pasakų, eilėraščių ir kitų tekstų, susipažinti su lietuvių kalbos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų užduotimis, bet ir žaisti naudingus mokomuosius žaidimus, naudotis vertingomis informacinėmis bazėmis.

 

Jei esate tėvelis…

 

Jei esate į lituanistinę mokyklą savo vaiką ar vaikus leidžiantis tėvelis, LUGIS svetainėje rasite informaciją, susijusią su švietimu, valstybine kalba, etnine kultūra, vaiko teisėmis ir t. t., naudingas informacijos bazes, skirtas Lietuvos paveldui, vietovardžiams, terminams, literatūros ir istorijos mokymosi šaltiniams ir t. t. Skiltyje „Mokymo priemonės“ tėveliai ras vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius, el. forma pateiktas pamokas ir kitas mokymo priemones, mokslo populiarinimui skirtą informaciją ir kt.

 

* * *

 

Ilgalaikis projekto „Lituanistinio ugdymo modelis“ tikslas – burti lituanistinio ugdymo specialistus į vieną bendruomenę, kelti aktualius lituanistinio švietimo klausimus, siekti geresnių darbo rezultatų. Pasak projekto vadovės dr. Odetos Norkutės, „Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje negali pats savęs patikrinti, ar tai, ką darai, yra teisinga – tai supranti per kitus žmones, todėl bendradarbiavimas yra labai naudingas, duoda daug patirties.“

 

Projekto rengėjai viliasi, jog LUGIS sukūrimas tėra pradžia. Ateityje tikimasi aktyvesnio visų pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų, taigi – ir JAV, dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Pradėti galite jau šiandien – tereikia užsukti į LUGIS svetainę, užsiregistruoti ir naudotis joje sutelkta informacija, žiniomis ir patarimais!

10953227_10204632099820746_3931030505036009140_n

Šią Vasario 16-tąją švęskime ir garbinkime laisvę, padėdami Ukrainai

JAV LB KV vicepirmininkė jaunimo reikalams/JAV Lietuvių jaunimo sąjungos atstovė

Liepa Boberienė

Grėsmė Baltijos saugumui didėja, kol rusų ir ,,separatistų” jėgos užima vis daugiau teritorijos pietryčių Ukrainoje nedeklaruotame kare. Praėjus metams po Krymo aneksijos su Rusijos karinėmis pajėgomis ir penkiems mėnesiams po pirmo ,,Minsko ugnies nutraukimo” ir iš karto po antro ,,Minkso ugnies nutraukimo” prezidentas Vladimiras Putinas toliau eskaluoja konfliktą, pasitelkęs tankus, artileriją ir priešlėktuvines sistemas, taip pat siųsdamas Rusijos karius į Ukrainą, kuri yra taiki kaimynė.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė palygina šias taktikas su tomis, kurias naudojo diktatoriai, kurie užėmė regioną praeityje: ,,Putinas naudoja pilietybės klausimą kaip pretekstą užkariauti teritoriją karinėmis priemonėmis – tai darė Stalinas ir Hitleris.” Mūsų šalies vadovė remia Ukrainos siekius integruotis į Europą ir ragina tarptautinę bendruomenę apsaugoti Ukrainos suverenumą, ir mes tai turime daryti.

JAV, Europos Sąjunga ir kitos šalys įvedė ekonomines sankcijas, kurios turėjo neigiamos įtakos Rusijos ekonomikai; tačiau tai nesulaikė Putino agresijos ir galbūt sustiprino jo motyvus. Mes negalime leisti Rusijai naudotis karine jėga, siekiant perbraižyti tarptautines sienas, ir laukti, kuo baigsis veiksmai Ukrainoje.

Turime imtis veiksmų dabar, siekiant išsaugoti Baltijos saugumą ir Lietuvos laisvę.

Strateginė karinė parama iš Vakarų, įskaitant gynybinius ginklus, sustiprintų Ukrainos veiksmų sėkmę, ir tai yra geriausias būdas sustabdyti Rusijos karinius veiksmus. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vyriausybės įsteigė bendrą karinę brigadą. JAV “Ukraine Freedom Support Act”, kurį pasirašė prezidentas Barack Obama 2014 metų gruodžio 18 d., įteisina karinę pagalbą, bet nėra priimti sprendimai dėl svarių asignavimų. Iki šiol JAV yra siuntusi antklodes, maisto rinkinius, šalmus, neperšaunamas liemenes, bet Ukrainai apsiginti reikalingi ginklai ir žmonių apmokymai.

Užkirskime kelią tolesnei Rusijos vykdomai okupacijai Ukrainoje ir kitose šalyse.

Istoriškai Lietuva buvo regiono vadovas priešinantis Rusijos okupacijai ir skatinant demokratiją bei laisvę. Yra trys būdai, kaip Jūs galite prisidėti prie tokių veiksmų dabar:

  1. Prisidėkite prie NVO, kurios teikia labai reikalingą pagalbą Ukrainos kariams
    1. Iniciatyva ,,Mėlyna-geltona” yra vykdoma Lietuvos savanorių, vertinančių laisvę, pritariančių Lietuvos pagalbai Ukrainai ir užtikrinančių, kad parama būtų siunčiama tiesiai kariams: http://www.blue-yellow.lt/
    2. Atminkite, kad net mažos įmokos gali suteikti nemažai pagalbos—jokia suma nėra per maža, prašome paaukoti šiandien.

 

  1. Paskambinkite savo atstovams JAV valdžioje – tai yra veiksmingiausias būdas pasiekti norimą rezultatą (kontaktinę informaciją rasitehttp://whoismyrepresentative. com). Prašykite, kad jie:
    1. Įgyvendintų “Ukraine Freedom Support Act” (S. 2828 / HR 5859) ir siųstų ginklus Ukrainai, siekiant sutabdyti Rusijos tolesnę invaziją į kitas šalis;
    2. Remtų “Crimea Annexation Non-Recognition Act” (HR 93);
    3. Reikalautų Ukrainos naikintuvo pilotės Nadijos Savchenko paleidimo iš Rusijos kalėjimo, kur ji laikoma nuo 2014 metų liepos (S. Res. 52 / H. Res. 50), kaip pritarta antrame “Minsko ceasefire”.

 

  1. Skleiskite informaciją apie neteisėtą invaziją į Ukrainą ir provokacijas regione
    1. Stebėkite įvykius Rytų Europoje ir pačioje Rusijoje bei atkreipkite dėmesį į gaunamos informacijos šaltinį;
    2. Pasidalinkite savo žiniomis apie įvykius Ukrainoje savo bendruomenėje, mokykloje, darbe ir socialiniuose tinkluose. Mes negalime leisti okupuoti Ukrainą. #USAarmUkraine
    3. Registruokite peticijas, pavyzdžiui, http://wh.gov/i249s

Kovodami už nepriklausomybę lietuviai įrodė, kad veikiant apgalvotai ir organizuotai galima pasiekti labai daug— įrodykime savo galią vėl, padėdami Ukrainai.

,,Vis dėlto, jeigu jūs nekovosite už tiesą, kai jūs galite laimėti lengvai, be kraujo praliejimo, jei nekovosite, kai jūsų pergalė bus nesunkiai pasiekiama ir ne per brangi, gali ateiti akimirka, kai jums teks kovoti labai nepalankiomis sąlygomis, turint labai nedaug vilties išgyventi. Gali būti net blogiau – jums gali tekti kovoti, kai nėra vilties laimėti, ir tuomet yra geriau žūti, nei gyventi kaip vergai.”

Winston Churchill, “The Gathering Storm,” 1948

Lietuviu stende. Autorius Vilmantas Latvys

Lietuvos stendas New York’o turizmo parodoje

Irena Nakienė-Valys                                    

JAV LB Rytinės Connecticut apylinkės pirmininkė

JAV LB XX Tarybos narė

PLB Seimo narė

 

Sausio 23-25 dienomis New York’e, Jacob K. Javits parodų centre, vyko tarptautinė turizmo paroda “The New York Times Travel Show-2015”, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 turizmo atstovų iš 150 šalių.

Parodoje trečius metus iš eilės Europos stende buvo ir Lietuvos stendas, kuriame buvo pristatomos turizmo į Lietuvą galimybės. Specialų stendą pristatė Lietuvos Turizmo departamentas kartu su LR Užsienio reikalų ministerija bei Lietuvos Generaliniu konsulatu New York’e.

Dr.V.Kudirkos Lituanistines mokyklos sokejai VARPELIS is NJ Lietuvos stende 2015m
Dr.V.Kudirkos Lituanistines mokyklos sokejai VARPELIS is NJ Lietuvos stende 2015m

Jau trečą kartą šioje parodoje teko garbė lietuviškai kultūrai atstovauti, Europos scenoje dainuoti ir šokti New Jersey lietuvių saviveiklos kolektyvams. Šiais metais parodos metu scenoje pasirodė Elizabeth Birutės Mockienės vadovaujamas vaikų choras ,,Varpelis”, Violetos Kundrotienės vaikų folkloro grupė ,,Spindulėlis” bei Global scenoje šoko tautinių šokių kolektyvas ,,Viesulas” iš New Jersey, vadovaujamas Livitos Skučaitės ir Onytės Žukauskienės. Buvo malonu matyti prie Lietuvos stendo besibūriuojančius lankytojus. Šio renginio metu jie buvo vaišinami lietuviška duona, sūriu ir šakočiu, buvo dovanojami lietuviški suvenyrai. Kasmet Lietuvą aplanko net 2 mln. svečių. JAV dienraštis „The New York Times” Lietuvą „dėl neatrasto alaus kelio prie Baltijos” yra įtraukęs 24-uoju numeriu į sąrašą vietų, kurias verta aplankyti.

Turizmo parodoje New York 2015 Autorius Vilmantas Latvys
Turizmo parodoje New York 2015 Autorius Vilmantas Latvys

Didinti Lietuvos žinomumą pasaulyje Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė ketina per užsienio lietuvius, o į turizmo projektų plėtrą norėtų įtraukti verslininkus. Siekiama, kad visiems turistams Lietuva taptų svetinga vieta, į kurią jie norėtų atvykti. Į Lietuvos turizmo objektų ir produktų viešinimą norima įtraukti ir užsienio lietuvius. ,,Labai daug savo kraštą mylinčių lietuvių yra išvykę. Aktyvinant ryšius ir bendradarbiavimą su lietuvių diaspora užsienyje, išnaudojant šiuo klausimu ambasadas, galima daugiau duoti informacijos apie Lietuvą. Turizmo departamentas Lietuvoje turi tikslą – sukurti pasaulyje Lietuvos mylėtojų bendruomenę, kurios kiekvienas narys būtų tarsi savo šalies ambasadorius. Juk patirtis byloja, kad iš lūpų į lūpas perduodama informacija stipresnė, nes susijusi su jausmais. Galime įrodyti, kad Lietuva – puiki ilgųjų atostogų šalis!”, – sakė turizmo departamento direktorė.

Vaiku grupe SPINDULELIS is NJ su vadove. Nuotraukos autorius Vilmantas Latvys
Vaiku grupe SPINDULELIS is NJ su vadove. Nuotraukos autorius Vilmantas Latvys

O ką parsivežti iš kelionės, kad gerų įspūdžių nepamirštumei dar ilgai? Keliautojų blogas “Travel Supermarket” šiemet gintarą iš Lietuvos įtraukė į pasaulio neįprasčiausių ir originaliausių suvenyrų TOP-10-ką!

Norėčiau plačiau pristatyti jaunus lietuviukus iš New Jersey – Violetos Kundrotienės muzikos studijos lietuvišką instrumentinę – vokalinę grupę ,,Spindulėlis”.

Spindulelis is New Jersey Turizmo paroda. Nuotraukos autorius Vilmantas Latvys
Spindulelis is New Jersey Turizmo paroda. Nuotraukos autorius Vilmantas Latvys

Violeta Kundrotienė – pianistė-pedagogė, muzikos mokytoja, Lietuvoje, Panevėžio konservatorijoje, dirbusi administracinį ir pedagoginį darbą. Prieš septyneris metus atvykusi į New Jersey, įkūrė savo muzikos studiją, kurioje pagrindas yra fortepijono klasė, o prie jos – ir grupė ,,Spindulėlis”. Šios lietuviškos grupės subūrimo tikslas – skiepyti vaikams lietuvybę, susipažinti su lietuviška muzika ir kompozitoriais, mokytis lietuvių kalbos dainuojant dainas, ugdyti sceninę kultūrą. ,,Spinduliukų” šūkis – ,,Grojame lietuvišką muziką, lietuviškais instrumentais iš Lietuvos!” O pedagogė priduria: ,,Ši grupė, tai mano hobis, laisvalaikis, darbas, širdis ir meilė Lietuvai, lietuvybei ir vaikams.”

Tarptautinėje kelionių parodoje New York’e ,,Spindulėlis” dalyvauja jau antrus metus iš eilės. Pasirodyme vaikai atlieka muzikinius kūrinius, pasitelkę ypač unikalius lietuviškus instrumentus (medinius ksilofonus, skudučius, dūdeles, medinius šaukštus ir švilpynes-paukščiukus), atsivežtus iš Lietuvos, žavi klausytojus melodingais balsais.

,,Grožis, meilė, ramybė ir darna – tai muzika”, – pabrėžia grupės ,,širdis”, nenuilstanti, kūrybinių idėjų kupina muzikos vadovė Violeta Kundrotienė. Tik jos begalinio atsidavimo menui dėka, suburta tokia šauni vaikų muzikos grupelė.

Lietuva atstovave NJ VIESULO sokejai  su konsulu NY. Nuotraukos autore Vera Udra
Lietuva atstovave NJ VIESULO sokejai su konsulu NY. Nuotraukos autore Vera Udra

,,Spindulėlis” susikūrė 2012 metais iš meilės muzikai. Pedagogės nenuilstantis triūsas sudaro sąlygas ne tik tobulėti, lavinti talentus, ugdyti meilę menui ir muzikai, bet taip pat puoselėti meilę tėvų gimtinei. 2013 metais vaikučių ratelis išaugo iki trylikos ,,spinduliukų”, repertuaras plečiasi ir, anot vadovės Violetos, ,,’Spinduliukai’ darosi karštesni, muzika skamba darniau.”

,,Spindulėlis” kviečiamas ir dalyvavo daugelyje lietuviškų telkinių rengiamuose koncertuose bei šventėse. Vaikai ne kartą muzikavo Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimuose, Joninių šventėse, Baltų šventėje, labdaringame projekte ,,Vaikų svajonės”, kasmetinėje mugėje, pramintoje ,,Blynų šventė”, žymaus lietuvių dainininko Nojaus koncerte, vaikų knygelių iliustracijos parodoje, Pausaulio lietuvių vienybės renginiuose, kurie vyko Rytų pakrantėje nuo Philadelphia, Centrinio New Jersey, Elizabeth iki New York’o.

Šiemet ,,Spindulėlis” vyksta į Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę Čikagoje. Net dainų šventės simbolis – paukščiukas, vardu Melodija, jau spėjo aplankyti jaunuosius dainorėlius. Naujų muzikinių idėjų generatorė mokytoja Violeta Kundrotienė surengė talentų festvalį ,,Jauna širdis mene”, kuriame dalyvavo nemažas būrys muzikos studijos pianistų, svečių iš kaimyninės Philadelphia, dainorėliai, šokėjėliai. Kur mokytojos žodžiais tariant, ,,jaunų talentų pasirodymai virpino žiūrovų širdis! Šokiai, poezija, dainos ir nuostabiai sugroti kūriniai – tai geras užtaisas, kurio sukurta teigiama emocija išliks ilgam kiekvieno širdyje”. Juk čia vaikai taip pat turi galimybę puoselėti ir ugdyti lietuvybę, šiltus jausmus Lietuvos papročiams, tradicijoms.

Parodoje Konsulato savanores 2015 NY
Parodoje Konsulato savanores 2015 NY

Manau, kad vaikų atlikta muzika ras kelią į mūsų, klausytojų, širdis ir nesuklysite po pasirodymo pakartoję dainorėlių mokytojos žodžius: ,,Smagi muzika grojo, lietuviškos dainos skambėjo, drugeliai plazdėjo, vaikų juokas aidėjo, žemė nuo šokių drebėjo!”

Vadovė, tėveliai ir vaikučiai taria ,,ačiū” visiems už palaikymą, dėkojame, kad plojate mums koncertuose ir mylite mus!

f031078aa23efcd98854c5755e745248cbf54b33_article_scale

Kalbėti, rašyti, galvoti – tik lietuviškai

Laimėjusios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos konkursą, šią žiemą Lietuvoje lankosi keturios Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytojos. Jų tikslas – aplankyti neformaliojo švietimo įstaigas bei pasisemti teorinių ir praktinių žinių. Apie savo ir kitų trijų mokytojų stažuotes Lietuvoje mielai sutiko papasakoti Rasa Savičiūtė-Sprindys, einanti ne tik mokyklos direktorės, bet ir New York miesto Lietuvių Bendruomenės ko-pirmininkės pareigas.

Mokytoja Šarūnė Karsokaitė, Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje dirbanti su paruošiamosios klasės vaikais, Lietuvoje lankėsi žiemos pradžioje. Jai buvo patikėta pasidomėti neformaliojo lituanistinio švietimo metodine ir mokomąja literatūra, kuri galėtų būti naudinga mokant lietuviukus anapus Atlanto. Darželio klasės mokytoja Lina Semanavičiūtė lankėsi dr. Austėjos Landsbergienės mokykloje ir keliose kitose mokyklėlėse. Netrukus į Lietuvą atvyks ir ketvirtoji mokyklos atstovė – 1-os klasės mokytoja Monika Kungienė.

Maironio mokyklos direktorė Rasa Savičiūtė-Sprindys, apsilankiusi Vilniaus mokytojų namuose įsikūrusiose privačiose mokyklėlėse – loginio mąstymo ugdymo „LOGOGO“ ir „Šypsenėlėje“ (direktorė Irena Norkūnaitė), pastebėjo, jog jai buvo ypač įdomu dalyvauti pamokose, nes jose mokosi lenkų, rusų vaikai. „Mums tai labai aktualu, – sako Rasa, – mat mūsų mokykloje mokosi itin daug vaikų iš mišrių šeimų, namuose nebūtinai su tėvais kalbančių lietuviškai.“

Nuo 2009 metų Maironio lituanistinėje mokykloje dirbanti Rasa neslepia, jog vienas iš svarbiausių jos ir jos kolegų mokykloje iššūkių yra lietuvių kalba. Pasak jos, visiškai nesunku pastebėti, kuris vaikas per savaitę šnekėjo lietuviškai, o kuris – to nedarė. Atėjus šeštadieniui, ne vienas vaikas  būna užmiršęs lietuvių kalbą.

Būtent kalbėjimas lietuviškai ir yra tai, į ką ypač kreipia Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytojai. „Šnekamoji kalba vaikams yra reikalingiausia, – įsitikinusi mokyklos direktorė, – Aš savo pamokose praleisdavau tokias gramatikos dalis kaip sintaksė, nes Amerikos lietuviukams svarbiausia galėti susikalbėti. Viso kito jiems niekad neprireiks.“

Rasa Savičiūtė-Sprindys (d.) su mokyklėlės „Šypsenėlė“ direktore Irena Norkūnaite
Rasa Savičiūtė-Sprindys (d.) su mokyklėlės „Šypsenėlė“ direktore Irena Norkūnaite

Pamokos Maironio mokykloje vyksta šeštadieniais nuo 10 iki 13:15 val. Pirmoji pamoka, trunkanti nuo 10 iki 11:30 val., visada yra skiriama lietuvių kalbai ir literatūrai, mažiukams tuo metu vyksta tėvynės pažinimo pamokos. Antroje pamokoje didesnieji mokomi istorijos arba geografijos – išskirtinai Lietuvos.

„Pas mus švenčiamos tokios šventės kaip Vėlinės, Sausio 13-oji, Lietuvos nepriklausomybės dienos, Motinos diena, – vardija Rasa. – Ir jokių halovinų! Tokio žodžio mūsų mokykloje išvis nėra!“ Ne veltui pagrindinė mokyklos taisyklė skamba taip: „Kalbėti, rašyti, galvoti – lietuviškai!“ Mokykloje veikia ateitininkų ir skautų grupės, kurios renkasi po pamokų.

Viena iš didžiausių švenčių, kurios metu paremiama mokykla, yra Kūčių šventė, rengiama drauge su New York skautais ir lietuviška Apreiškimo parapija. Jai vaikai, mokytojai ir tėveliai pradeda ruoštis nuo lapkričio mėnesio. Šiais mokslo metais Kūčių šventė sutraukė net 270 žmonių. Pasak direktorės, jų mastais tai – labai daug.

Mokyklėlė savo patalpų neturi, jas nuomoja iš italų parapijos. Vienerių mokslo metų (30–32 šeštadieniai) nuoma kainuoja 8 000 JAV dol. Trejus metus mokyklėlę nemaža suma parėmė Kazickų šeimos fondas. „Šiemet pinigų jau negausime, – sako Rasa, – bet galime prašyti pinigų atskiriems projektams.“ Ji apgailestauja, jog iš Lietuvos gaunamos paramos negalima panaudoti nuomai. Tačiau džiaugiasi, jog Lietuvos parama leido mokyklėlei nupirkti aparatūrą, ekraną ir kompiuterį.

Patalpų nuoma ir jos dydis nėra vienintelė Niujorko Maironio (o dažnu atveju – ir kitų šeštadieninių lituanistinių mokyklų JAV) bėda. „Neturime savo bibliotekos, nes neturime jai vietos, – guodėsi direktorė. – Kadangi patalpas tik nuomojame, nesame tikri jų šeimininkai. Todėl klases turime palikti tokias, kokias randame atvykę ryte. O juk pas mus mokosi vaikai!“

Nepaisant to, direktorė nenuleidžia rankų – net ir viešėdama Lietuvoje, ji planuoja mokyklos šventes ir renginius. Pats artimiausias – Užgavėnės – jau ne už kalnų. Tą dieną mokyklos koridoriuose persirengusius čigonais ir gyvūnais galima bus išvysti ne tik mažuosius, bet ir mokytojus ir net mokinių tėvelius.

Straipsnio autorė yra JAV Lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje