Norvila_20140728-73

2014 metų LISS vasaros programai pasibaigus

LISS direktorė Rasa Ardytė-Juškienė

Šios vasaros Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programa, organizuota JAV Lietuvių Bendruomenės, finansiškai remta Lietuvių Fondo ir Kazickų šeimos fondo, vyko Vilniuje ir Kaune liepos-rugpjūčio mėnesiais. 33 studentai (5 iš jų – gimnazistai, kurie dalyvavo labdaros programoje) atvyko į Lietuvą stažuotis iš Čikagos, New York‘o, Californijos, Floridos, Colorado, Cleveland‘o, Michigan‘o, Washington, DC ir kitų JAV vietovių bei Kanados.

Stažuotės padėjo studentams įgyti profesinės patirties savo specialybėse. Jie dirbo ligoninėse, veterinarijos klinikoje, inžinerijos įstaigose ir laboratorijoje, valdžios įstaigose bei ministerijose, muziejuose ir įvairiose įmonėse. Už savo darbus bei parengtus projektus studentai gavo šešis universitetinius kreditus iš Vytauto Didžiojo universiteto. VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje studentai pristatė savo paruoštus projektus apie atliktus darbus bei pateikė analizes šiomis temomis: „Aplinkosaugos reglamentai bei standartai Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“ – Aleksa Sušinskaitė; „Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas“ – Birutė Čepaitytė; „Kuo skiriasi Kanados ir Lietuvos veterinarija“ – Mykolas Kamaitis; „Muscular Dystrophy liga vaikystėje“ – Kristina Šimkutė; „Psichologiniai tyrimai ir gydymo būdai“ – Monika Girniūtė ir Andrius Vaidila.

Norvila_20140709-84

Gimnazistai visą liepos mėnesį savanoriavo Vilniuje „Savanorių centre“ – tvarkė miestą, dalino vandenį viešojo transporto stotelėse, rūpinosi gyvūnais, dalyvavo įvairiose akcijose. Vilniuje atostogavęs jaunimas iš JAV Savanorių centro kvietimu dalį savo atostogų skyrė savanorystei. Svečiai darbavosi gyvūnų prieglaudoje „Lesė“, tvarkė aplinką Bernardinų sode, padėjo reguliuoti žiūrovų srautus futbolo varžybų metu. Vaikų dienos centre ,,Duok ranką” svečiai iš JAV supažindino mažuosius vilniečius su JAV istorija, mokslo sistema, mokė anglų kalbos ir įvairiausių žaidimų. Karščiausiomis dienomis studentai dalino vandenį vilniečiams ir miesto svečiams.

 

Ateinančiais metais vasaros programos metu planuojama bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu, gimnazistams bus paruošta programa, apimanti lietuvių kalbos ir kultūros kursus bei savanorystės darbus. Buvusi gimnazistų labdaros programa bus praplėsta, kad moksleiviai turėtų progą ne tik savanoriauti, bet ir patobulinti savo lietuvių kalbos žinias bei įgūdžius.

Universiteto studentai turės galimybę pasirinkti darbą pagal specialybę viename iš trijų miestų – Klaipėdoje, Kaune arba Vilniuje. Visi galimi pasirinkimai su aprašymais bus pateikti rudenį LISS internetinėje svetainėje www.stazuote.com

Liepos 28 d. apie 40 LISS programos dalyvių lankėsi Klaipėdos universitete.
Liepos 28 d. apie 40 LISS programos dalyvių lankėsi Klaipėdos universitete.

Pateikiame dviejų šios vasaros stažuotės programos dalyvių įspūdžius

Almantas Palubinskas

LISS programoje dalyvauju antrus metus. Pereitais metais džiaugiausi dalyvaudamas programoje ir buvo liūdna, kai atėjo laikas grįžti atgal į Ameriką.

Per mokslo metus dažnai pagalvodavau, kad reikėtų grįžti ir atlikti dar vieną stažuotę Lietuvoje. Labai apsidžiaugiau, kai buvau priimtas dar kartą į LISS programą. Kai grižau į Vilnių šią vasarą, jaučiausi panašiai, lyg būčiau sugrįžęs atgal į namus.

Programos metu turėjome progą gyventi, dirbti ir tobulėti Lietuvoje – tiek profesinėje srityje, tiek kaip asmenybės.  Kai kurie iš mūsų pirmą kartą mynė Vilniaus gatves ne kaip turistai, bet kaip čia atvykę padirbėti žmonės.  Tie iš mūsų, kurie atvykome antrą kartą, džiaugėmės naujais draugais, su kuriais jungia ne tik bendra tautybė, bet ir profesiniai ryšiai.  Vargu ar be LISS programos kada nors būtume šitaip susitikę ir užmezgę ne tik asmenines, bet ir profesines draugystes.

Mūsų grupės žmonės susidraugavo: kartu dirbome, pramogavome, artimiau susipažinome su Lietuva, mezgėme profesinius ryšius ir džiaugėmės nuostabia vasara Lietuvoje.

Pirmiausiai mes į Lietuvą atvykome dirbti ir pasisemti patirties savo pasirinktose studijų srityse.  Per savo stažuotes mes galėjome dirbti ir tobulėti taip, kaip nebūtume galėję kur kitur –Amerikoje, Kanadoje ar Olandijoje.  LISS programa mums atvėrė didžiules profesines galimybes – o mes tomis galimybėmis puikiai pasinaudojome.  Kaip?

Medicinos studentai galėjo ne tik stebėti operacijas, bet kartais net ir susiūti žaizdas. Tie, kurie dirbo muziejuose, rinko ir ruošė medžiagą, kuri bus naudojama ekskursijoms. O mes, būsimieji verslininkai, gavome progą dirbti su įvairiais start-ups ir dirbti su kai kuriais labia gabiais Lietuvos verslininkais, kurie labai draugiškai mus įtraukė į savo veiklą ir suteikė galimybę įgyti nepaprastai naudingos patirties, kurios tikrai nebūtume gavę kitur – ne vien tik stebėjome, bet ir aktyviai dalyvavome naujos įmones įkūrimo procese; ne vien tik vertėme medžiagą iš vienos kalbos į kitą, bet galėjome prisidėti prie tinklalapio paruošimo ir marketingo strategijos vystymo. Buvome įtraukti į posėdžius, kurie mums suteikė galimybę patirti, kaip buvo priimami sprendimai, verslui ruošiantis išeiti į rinką.  Šią vasarą įgijome ne vien naujus profesinius įgūdžius, bet užmezgėme ilgalaikius ryšius, kuriuos tikimės ir toliau vystyti.

Atvykome į Lietuvą, tikėdamiesi užmegzti profesinius ryšius, ir tai pavyko padaryti.  LISS programa suteikė galimybę toliau vystyti savo profesinę veiklą taip, kad ji padėtų toliau kurti, plėsti ir gilinti profesinius ryšius tarp Lietuvos ir savo gyvenamųjų kraštų. Mes jau žengiame tuo keliu.  Šią vasarą ne tik užmezgėme profesinius ryšius Lietuvoje, bet artimiau susipažinome ir su politiniu Lietuvos gyvenimu. Kartu aplankėme Seimą, daugiau sužinojome apie Lietuvos valdžią ir pamatėme, kaip Seimo nariai svarsto nacionalinius bei politinius reikalus. Sužinojome daugiau apie tai, kaip Lietuva tapo nepriklausoma ir kaip ji tampa panašesne į Vakarų, o ne į Rytų Europą.  Grįžę atgal į savo universitetus ir tęsdami studijas tai darysime su gilesniu supratimu, kas dabar vyksta Lietuvoej ir ko tikimasi ateityje.

Tačiau turbūt svarbiausiai, kad būdami Lietuvoje mes ne tik dirbome, bet ir smagiai leidome laiką. Vakarais susiburdavome vakarieniauti, pasiklausyti muzikos, pajusti Vilniaus ritmą.  Kartu aplankėme Vilnių, Kauną, Trakus, Klaipėdą, Nidą, Palangą ir įvairias kitas vietas. Turėjome progą pasidžiaugti Lietuvos kultūra ne tik dirbdami, keliaudami, bet ir lankydamiesi kultūriniuose renginiuose – Dainų šventėje Vilniuje ir Jūros šventėje Klaipėdoje.

Nors mes Lietuvoje buvome tik trumpą laiką, aš tikiuosi, kad visi išvykome su jausmu, jog Lietuva yra mūsų antri namai. Nemažai Lietuvos jaunimo išvyksta ieškoti profesinės laimės kitur, bet mes jau galime savo patirtimi patvirtinti, kad ir Lietuvoje yra nemažai galimybių. Todėl siūlau visiems bandyti ne tik vėl atlikti stažuotę Lietuvoje ateinančiais metais, bet ir mėginti grįžti į Lietuvą, užmezgus stiprius profesinius ryšius, kurie tęstųsi ne vieną vasarą, bet visą gyvenimą.

Baigiant noriu visų stažuotės dalyvių vardu padėkoti JAV LB Krašto valdybos pirmininkei Sigitai Šimkuvienei, programos direktorei Rasai Ardytei-Juškienei, VDU darbuotojams su prof. Aukse Balčytiene, mūsų darbdaviams ir visiems, susijusiems su LISS programa, už jų rūpestį, už atvertas profesines galimybes ir už nepailstamas pastangas padėti mums užmegzti ryšius, kurie leis tęsti profesinę veiklą, susijusią su Lietuva.

Ačiū ir iki malonaus pasimatymo – ar tai būtų Lietuvoje, ar anapus Atlanto!

John Vincent Marcantonio

Šiais metais dalyvavau LISS programoje, kuri man patiko. Mes ne tik dirbome, bet ir poilsiavome. Liepos pabaigoje lankėmės Klaipėdoje, kelionė sutapo su Jūros švente, todėl galėjome joje apsilankyti. Šventėje netrūko pramogų ir skanaus maisto, studentai ne tik apžiūrėjo Klaipėdą, bet aplankė ir Palangą, Nidą.Visiems labai patiko apsilankymas Klaipėdos universitete ir Klaipėdos jūrų uoste. Pakeliui į Vilnių dar sustojome Kretingoje. Tai buvo puiki kelionė į Lietuvos pajūrį, kuris visus mus sužavėjo.

Birželio 26 d. studentai lankėsi Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namuose-muziejuje. Algio Norvilos nuotr.
Birželio 26 d. studentai lankėsi Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namuose-muziejuje. Algio Norvilos nuotr.

Dainavoje vyko lituanistinio švietimo savaitė ,,Palikime pėdsaką”

Rugpjūčio 3-10 d. Dainavoje vyko jau 42-ą kartą JAV LB Švietimo tarybos surengta lituanistinio švietimo savaitė ,,Palikime pėdsaką”, jos metu lituanistinių mokyklų mokytojai klausėsi paskaitų, dalinosi pedagogine patirtimi, mokėsi, kūrė ir ilsėjosi. Siūlome paskaityti ,,Palikime pėdsaką” laikraštėlį.

Atsisiųsti ,,Palikime pėdsaką” laikraštėlį pdf formatu – Spausti čia.

JAV LB XX Tarybos III sesija

Š. m. spalio 10, 11 ir 12 dienomis vyks JAV LB XX Tarybos III sesija. Ji prasidės spalio 10 d. 12 val. p. p. ir baigsis spalio 12 dieną 2:30 val. p. p. Sesijos vieta:

Hilton Hotel Glendale
100 W. Glenoaks Blvd.
Glendale, CA 91202
Tel.: 818-956-5466

Sesijos dalyviai kambarius užsisakyti gali tel. (818) 956-5466, užsisakydami paminėkite Lithuanian American Community National Board of Directors event arba group ID word BOARD. Kambario kaina: vienam/dviem žmonėms 139 dol., trims žmonėms – 149 dol., keturiems žmonėms 159 dol., priedo 10,10 proc. mokesčiai. Ši kaina galioja tris dienas prieš ir po sesijos. Kambarius taip pat galite užsisakyti Internetu: http://www.hiltonlosangelesglendale.com

Atskristi patogiausia į Burbank oro uostą, kuris yra 6 mylios iki ,,Hilton” viešbučio. Keleivius iš oro uosto į viešbutį veža viešbučio autobusiukas. Pagrindinis oro uostas yra Los Angeles International Airport. Prašome pranešti, jei reikalinga pasirūpinti Jūsų atvežimu iš oro uosto į viešbutį.

Sesijos registracijos mokestis yra 275 dol. asmeniui. Mokestis padengia visas maitinimo ir kavos/arbatos pertraukų išlaidas, išvyką į Šv. Kazimiero parapiją, kurioje vyks iškilmingas sesijos užbaigimas su koncertu ir vaišėm.
Maloniai kviečiame atsivežti savo sutuoktinius. Jei norėtumėte atvykti anksčiau, apžiūrėti miestą, dalyvauti Lietuvių dienų festivalyje, susipažinti ir pabendrauti su Los Angeles bendruomenės lietuviais, siūlome jums įdomią programą. Prašome pranešti el. paštu: lietuviailosangeles@gmail.com

Čekį rašykite ,,Lithuanian-American Community Inc.” vardu.:

ATTN: Monika Kiznis
1504 11th St.
Manhattan Beach, CA 90266

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į Moniką Kiznis tel. 323-633-3357 arba el. paštu: lietuviailosangeles@gmail.com.
Iki malonaus pasimatymo Los Angeles spalio 10 dieną!

LB Tarybos sesijos rengimo komitetas: Violeta Gedgaudienė, Danguolė Navickiene, Albinas Sekas, Jurgis Joga, Algis Mikuckis, Danguole Varniene, Sigita Barysienė, Ričardas Černiauskas, Monika Kiznis ir Žygimantas Kiznis.

photo 3

Prisimindami Baltijos kelią, drauge statėme smėlio skulptūras

Loreta Timukienė

JAV LB Vidurio Vakarų apygardos renginys, skirtas Baltijos kelio 25-mečiui

Kviesdami į šį renginį klausėme: ,,Kas gali būti geriau, nei šiltą besibaigiančios vasaros dieną praleisti pliuškenantis ežere ir statant smėlio pilis?“ Esame tikri, kad būtent taip jautėsi smėlio skulptūrų statytojai, susirinkę rugpjūčio 24-ąją, sekmadienį, prie Michigan‘o ežero, Indiana Dunes paplūdimyje, kur vyko JAV Lietuvių Bendruomenės Vidurio Vakarų apygardos surengtas smėlio skulptūrų konkursas. Toks konkursas vyko jau antrąkart – praėjusią vasarą jis buvo skirtas mūsų didvyrių Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui paminėti, šiemet jį skyrėme Baltijos kelio 25-mečiui, kviesdami prisiminti mūsų šalies laisvės kelią ir drauge statyti šį įvykį simbolizuojančias smėlio skulptūras.

pirmos vietos laimetojas suaugusiuju grupej
Pirmos vietos laimėtojas suaugusiujų grupėje

Konkurse dalyvavo 23 komandos, į konkursą, įveikę 3 valandų kelią, atvažiavo lietuvaičiai net iš Indianapolio – apylinkės pirmininkė Sigita Nusbaum statė skulpūras kartu su visa savo šeima. Skulptūras vertino komisija, kurią sudarė menininkės Nora Aušrienė, Izida Valatkevičienė ir Laima Urbanavičiūtė-Pelešinas. Buvo smagu žiūrėti, kaip gimsta meniški kūriniai, simbolizuojantys reikšmingą mūsų šalies istorijos įvykį. Konkurso organizatoriai pasirūpino, kad statantiems smėlio skulptūras netrūktų kastuvėlių, kibirėlių, purkštuvų vandeniui, o gamta nepagailėjo gero oro. Per keletą valandų paplūdimyje išdygo pilys, tvirtovės, nusidriekė simbolinis Baltijos kelias, suplevėsavo trispalvės.

10625042_814451571927844_6182619225159031440_n

Komisijai tikrai nebuvo lengva išrinkti laimėtojus, kurie buvo renkami suaugusiųjų ir vaikų grupėse, žiūrovai irgi galėjo balsuoti už labiausiai patikusią skulptūrą. Išrinkus nugalėtojus, jie buvo apdovanoti pažymėjimais ir rėmėjų įsteigtomis dovanėlėmis, visi konkurso dalyviai buvo vaišinami bandelėmis. Dėkojame pagalbininkams, rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio – bendrovei ,,Atlantic express”, restoranui ,,Kunigaikščių užeiga”, Generolo Teodoro Daukanto jūrų šaulių kuopai ir Mildai Šatienei bei Svajonei Kerelytei. Tikimės, kad neprailgo gana karšta sekmadienio popietė, suteikusi progą ne tik smagiai pabūti drauge, bet ir pajusti pasididžiavimą savo šalies laisvės istorija. Prie konkurso dalyvių prisijungė ir amerikiečiai vaikai, tą popietę kartu su tėvais poilsiavę netoliese – ne vienas jų domėjosi, ką simbolizuoja skulptūros, kam skirtas šis renginys.

I vietos laimetojas vaiku grupej
I vietos laimėtojas vaikų grupėje

Renginio pabaigoje konkurso dalyviai, žiūrovai, rengėjai ir talkininkai susikibo rankomis ir sugiedojo mūsų šalies himną, taip prisimindami prieš ketvirtį amžiaus mus vienijusią laisvės dvasią. Kartu nusifotografavę konkurso dalyviai dar nesiskirstė ir domėjosi, ar kitais metais planuojame panašų renginį. Atsakome ,,Galbūt“ – tai priklausys nuo to, ar sulauksime padėjėjų, dalyvių, ar pavyks užsisakyti gerą orą…

renginio dalyviai ir organizatoriai
Renginio dalyviai ir organizatoriai

Konkurso akimirkos. L. Timukienės nuotr.

PLB suvažiavimas

Dr. Elona Vaišnienė
JAV LB Krašto valdybos atstovė PLB suvažiavime

Klaipėdos mero priėmime iš kairės į dešinę: Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, JAV LB KV atstovė Elona Vaišnienė, PLB pirmininkė Danguolė Navickienė.
Klaipėdos mero priėmime iš kairės į dešinę: Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, JAV LB KV atstovė Elona Vaišnienė, PLB pirmininkė Danguolė Navickienė.

Suvažiavimai, ypač kai susirenka atstovai iš 21 šalies, praplečia dalyvių akiratį. Tuo dar kartą įsitikinau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) šalių pirmininkų suvažiavime Klaipėdoje, liepos 8-9 dienomis atstovaudama JAV LB Krašto valdybai. Atsiminiau Rimo Vėžio eilėraštį ,,Nematei? Na matai, o manei, kad jau viską matei.” Mat Airijos LB atstovas pasakė, jog Airijoje Lietuvių Bendruomenei lietuvybės puoselėti nereikia. Dubline lietuviai turį 30 parduotuvių, mechaninių dirbtuvių, kirpyklų, kepyklų, grožio salonų, be to, šįmet Airijos lituanistinės mokyklos ketvirtos ir penktos klasės lietuviukai Lietuvos egzaminus išlaikė aukštesniais pažymiais negu Lietuvoje.

Tačiau kitose šalyse lietuvybės puoselėjimas bei paveldo perdavimas naujajai kartai ir toliau lieka pagrindiniu LB uždaviniu.

Iš pranešimų paaiškėjo, kad plačiausią veiklą išvysčiusi yra JAV LB. Kanados LB išsiskiria bendravimu su latviais, estais ir su kitų kilmių kanadiečiais, kai iškyla su Lietuva, Latvija ir Estija susiję reikalai.

Rusijos atstovas džiugino savo energingu patriotizmu. Jo pastangų dėka (,,Niekas neatsiranda iš oro!”) Rusijoje 96 LB nariai prenumeruoja ,,Pasaulio lietuvį“. Sužinojus, kad daugumoje šalių šio spalvingo, įvairių šalių LB veiklą pristatančio žurnalo neprenumeruoja niekas, o kai kuriose tėra vienas prenumeratorius (pav., Jungtinėje Karalystėje) ar tik keli, Rusijos LB gausus ,,Pasaulio lietuvio“ prenumeratorių skaičius tik dar kartą priminė, kiek daug pasišventęs žmogus gali atlikti. JAV yra 103 šio žurnalo prenumeratoriai, Kanadoje -19.

Lietuvos valdžiai suvažiavime atstovavo Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė. Ji užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius pavadino ,,Lietuvos šeima, kuri nuolat kinta” ir priminė, kad, kaip ir šeimos nariai, turime vieni kitiems padėti. Užsienyje gyvenantys lietuviai gali informuoti gyvenamos šalies visuomenę apie Lietuvą, profesionalai gali tapti jaunų profesionalų Lietuvoje mentoriais, galima užsienio šalyse ieškoti Lietuvai investitorių, pagaliau, PLB galėtų daugiau bendrauti su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis.

Lietuvos valdžia dabar rems stambesnius užsienyje gyvenančių lietuvių projektus, pranešė Damušytė. Vieno asmens projektui bus skiriama nuo 1,000 iki 3,000 litų, bendrai paraiškai iš kelių šalių—5,000-15,000 Lt, o jei prie projekto dirbs trys ar daugiau šalių, bus galima sulaukti 7,000-70,000 Lt paramos, pvz., 2018 metais vyksiančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.

G. Damušytė patvirtino, kad užsienyje gimusiems Lietuvos piliečių (ar piliečio) vaikams yra galimybė neprarasti Lietuvos pilietybės. Jaunuoliui, kuris gimdamas įgijo JAV pilietybę, suėjus 21 metams reikia rinktis, ar būti Lietuvos, ar JAV piliečiu. Įstatymo pataisa ,,leistų pasirinkimą nukelti per kelias kartas“. PLB vadovybė šią galimybę atmetė, nes pataisa nebūtų taikoma kito krašto pilietybę priėmusiems tėvams. Diskusijų šiuo klausimu suvažiavime neiškilo.

Kancleris Numgaudis kalbėjo apie Lietuvos paramą užsienio lietuvių švietimui per ,,Draugystės tiltą” (lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimus Europoje), mokymo priemonių finansavimą, netgi mokyklų išlaikymą Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt. Šių metų spalio mėnesį Lietuvoje rengiami kursai užsienio lietuviškos spaudos darbuotojams, formuluojama galimybė užskaityti lituanistinėje mokykloje mokytojavimo stažą. Valdžia ir Lietuvoje, ir užsienyje pirmokiukams išduoda į tikrą pasą panašų ,,Lietuvos pasą”. Jame yra pirmokiuko asmeninė informacija, Lietuvos himnas, Lietuvos istorijos datos ir kt. Gavę tokį pasą vaikai pasijunta Lietuvos piliečiais.
Klaipėdos meras PLB suvažiavimo dalyviams dovanojo pasiplaukymą Klaipėdos uoste. Mūsų gidas buvo uosto direktorius. Jis yra aplankęs daugybę uostų, įskaitant JAV, ir priėjęs prie išvados, jog uostų technikos srityje Klaipėdos uostas yra tarp pirmaujančių uostų pasaulyje. Prekiniai laivai jau dabar atplaukia į Klaipėdą iš viso pasaulio, o netrukus (pridėtinai pagilinus dugną) galės atplaukti patys didžiausi prekiniai laivai. Uoste dirba 23,000 žmonių, mokomi jūrininkai. Per metus į uostą atplaukia 62 kruiziniai laivai.

Klaipėdos smagusis meras (,,Daug keliaujam, daug mokomės!”,,,Visada galima geriau!”) suvažiavimo dalyviams surengė ir priėmimą senamiestyje. Gražiai atnaujinta salė, folkloro grupė, skanus maistas ir staigmena—meras trimitu užgroja Louis Armstrong dainą. Ne tik trimitavo, bet ir ,,Satchmo” balsu dainavo. Refrenus traukėme visi.

Suvažiavimą baigėme Kristijono Donelaičio vakaru su žodžio, balso ir instrumentų menininkais. Po širdį gaivinančios programos – dainavom. Vienas iš atlikėjų atsiminė, kaip Amerikoje po programos žmonės lietuviškas dainas dainavo iki paryčių, o Lietuvoje tiek lietuviškų dainų žmonės nebemoka. Buvo gera, kad būdami toli nuo Lietuvos išsaugojome ir perduodame tautos dainų paveldą.

,,Pasaulio lietuvį“ galima užsiprenumeruoti prenumerata@plbe.org

BOS-ACK Baltijos Kelias - 2014 - Plymouth MA (Juozas Gintaras Saulius Alvydas Saulius) (1)

,,Baltijos kelias” – 100 km kelionė dviračiais

Juozas Kazlauskas
JAV LB Krašto valdybos iždininkas

Mintis surengti dviračių kelionę Bostono ir Nantucket salos lietuvaičiams kilo dar pavasarį. Pasirinkus datą paaiškėjo, kad rugpjūčio 23-ioji sutampa su Baltijos kelio 25 metų jubiliejine diena. Ilgai netrukus vienbalsiai buvo nutarta 100 kilometrų dviračių kelionę iš Bostono į Nantucket salą simboliškai pradėti nuo Pietų Bostone esančio Lietuvių klubo ir skirti Baltijos kelio jubiliejui paminėti.

Susirinkusieji šeštadienio rytą prie Lietuvių klubo Pietų Bostone linkėjo dviratininkams stiprybės, ištvermės ir gero kelio. Išlydėti dalyvius buvo atvykusi ir JAV LB Bostono apylinkės pirmininkė Rima Girniuvienė.

Dalyviai iš Bostono ir Nantucket salos, pasipuošę lietuviškomis vėliavomis ir proginiais marškinėliais, pusę kelionės važiavo gražiuoju 3A keliu per Quincy, Hingham, Marshfield, Duxbury, Kingston ir kitus Atlanto vandenyno pakrantės miestelius. Nuvažiavę daugiau nei pusę kelio, papietauti ir atgauti jėgas dviratininkai sustojo prie žymiojo Plymouth’o akmens, kur 1620 metais išsilaipino William Bradford su Mayflower’io piligrimais ir įkūrė Plymouth‘o koloniją. Plymouth‘o akmuo yra vienas iš svarbesnių Jungtinių Amerikos Valstijų simbolių, su kuriuo susieta Padėkos dienos ir kalakuto tradicijos. Pasistiprinę jūros gėrybių patiekalais ir pasidarę keletą nuotraukų, jaunuoliai nesunkiai atriedėjo iki Sagamore tilto, o tada – jau iki galutinės stotelės Hyannis, iš kur į Nantucket salą kartu su dviračiais persikėlė greituoju keleiviniu keltu.

Pasiekus galutinį kelionės tikslą saloje visus labai maloniai ir netikėtai nustebino šiltas naujosios JAV LB Nantucket apylinkės lietuvių priėmimas (vadovaujamas pirmininkės Ingos Puodžiukynienės) su lietuviškomis vėliavomis, lietuviška duona ir kita tautine atributika. Susirinkusieji fotografavosi, dalinosi kelionės įspūdžiais, įveikiant 120 kilometrų atstumą, ir pradėjo galvoti apie ateityje teksiančius iššūkius.

Nuošidžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo, įgyvendinant dviračių kelionę ,,Baltijos kelias“: dalyviams Gintarui Bernikui, Alvydui Ašinskui ir Sauliui Viz iš salos bei Sauliui Žiukui iš ,,žemės“. Taip pat Tadui Vismanui ir Andriui Šiškai, kurie prisidėjo prie kelionės logistikos. O svarbiausia – visiems, kurie palaikė, išlydėjo ir šiltai pasitiko.

Pasiekus galutinį kelionės tikslą, saloje visus maloniai nustebino šiltas naujosios JAV LB Nantucket apylinkės lietuvių priėmimas (vadovaujamas pirmininkės Ingos Puodžiukynienės) su lietuviškomis vėliavomis, lietuviška duona ir kita tautine atributika.
Pasiekus galutinį kelionės tikslą, saloje visus maloniai nustebino šiltas naujosios JAV LB Nantucket apylinkės lietuvių priėmimas (vadovaujamas pirmininkės Ingos Puodžiukynienės) su lietuviškomis vėliavomis, lietuviška duona ir kita tautine atributika.

NUOTRAUKOS
Iš k.: Juozas Kazlauskas, Gintaras Bernikas, Sauliui Žiukas, Alvydas Ašinskas ir Saulius Viz.

Čikagos širdyje tūkstančiais balsų aidėjo „Lietuva, Latvija, Estija!”

38493_c5286bb285bcda708db2fe3426a6981d

Rugpjūčio 23 d. pliaupiant lietui centrinėje Čikagos miesto aikštėje Daley Plaza įvyko akcija „Embrace Freedom the Baltic Way“, kurios metu po ilgos pertraukos tūkstančiai lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, amerikiečių ir kitų laisvę mylinčių žmonių susikibo rankomis už laisvę ir taiką pasaulyje.

Specialiai šiai progai iš Vašingtono į Čikagą atvyko senatorius Mark Kirk bei kongresmenas John Shimkus, kurių pastarasis susirinkusius tikino: „Penktasis NATO straipsnis galioja! Amerika visuomet gins Baltijos šalis nuo bet kokių grėsmių iš Rytų.“ Akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos bei Latvijos ambasadoriai JAV Žygimantas Pavilionis ir Andris Razāns.

38493_1637fd54c5742e3dddc07c690abc180b

Kalbėdamas renginio dalyviams ambasadorius Ž. Pavilionis daug dėmesio skyrė šiandieninei situacijai Ukrainoje bei jos aktualumą ne tik Europai, bet visam pasauliui: „Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų, Baltijos šalių bei visos Europos, taip pat ir Rusijos laisvę, tik, deja, ne visi tai supranta. Ukrainiečiai kovoja už tokią Europą, kokia ji turi būti.“ LR Generalinis konsulas Marijus Gudynas pakvietė Baltijos šalių bendruomenes visapusiškai padėti ukrainiečių bendruomenei JAV kovoti už Ukrainos laisvę, kaip kažkada JAV gyvenančios Baltijos šalių bendruomenės padėjo ją iškovoti savo Valstybėms.

Šia ypatinga proga Čikagoje koncertavo svečias iš Lietuvos, vienas ryškiausių dainuojančios revoliucijos simbolių, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, latvių muzikantas ir dainininkas, menantis išsilaisvinimo laikus, Armands Birkens, estų dainininkė Kristi Roosmaa, o taip pat choras „Dainava“, šokių grupės „DanceDuo“, „Laumė“ ir „Suktinis“. Renginio programą vedė aktoriai Audrė Budrys-Nakas ir Kęstutis Nakas. Renginio dalyviai sulaukė ir staigmenos – scenoje dainą atliko ir Ukrainos dainininkė Sofiya Fedyna, kuri savo dainomis palaikė Maidano kovotojų dvasią. Richard M. Daley centro fojė pristatyta Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir partnerių parengta paroda apie Antrojo pasaulinio karo politinius pabėgėlius iš Baltijos kraštų “No Home To Go To. The Story of Baltic Displaced Persons”, liudijanti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes. Tradicinių patiekalų asortimentą siūlė restoranas „Kunigaikščių užeiga“.

Svarbiausią renginio akimirką, prisimindami Baltijos kelią bei skambant legendinei dainai „Bunda jau Baltija“, aikštėje gausiai susirinkę žmonės susikibo rankomis, taip pademonstruodami visų laisvę ir nepriklausomybę branginančių žmonių bei tautų vienybę.

38493_33d7885c22ee9fa78d9d1988704079b9

Akciją rengė LR Generalinis konsulatas Čikagoje, JAV Lietuvių Bendruomenė, Latvijos ir Estijos garbės konsulai bei bendruomenės, Balzeko lietuvių kultūros muziejus. Pagrindinis rėmėjas – Lietuvių Fondas, rėmėjai: JAV Lietuvių Bendruomenė, LR Užsienio reikalų ministerija, latvių ir estų bendruomenės. Generalinis konsulatas nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie akcijos surengimo ir sėkmės, ypač Skaistei Bosas, Audrei Budrys-Nakas, Rimai Gungor, Aušrai Jasaitei-Paulauskas, Ramunei Lapas, Sonatai Kazimieraitienei, Jonui Kupriui, Vidai Kuprytei, Dariui Polikaičiui, Loretai Timukienei ir kitiems.

Nuotraukos Jonos Kuprio ir Andriaus Šližiaus

Dainų šventė „Čia – mano namai“ sutelkė tūkstančius lietuvių iš viso pasaulio

Jubiliejinė Dainų šventė sutelkė beveik šimtą tūkstančių atlikėjų ir žiūrovų iš Lietuvos ir pasaulio šalių. Bendras atlikėjų iš Lietuvos ir dar 13 pasaulio šalių skaičius Dainų šventėje, pavadintoje „Čia – mano namai“, siekė 37 tūkstančius, o Dainų šventės renginius stebėjo daugiau kaip 50 tūkstančių žiūrovų: tiek jų susirinko į Dainų ir Šokių dienas, Ansamblių vakarą bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą. Tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių apsilankė kituose Dainų šventės renginiuose.

Daugiausia lankytojų sulaukė baigiamasis renginys – Dainų diena, į kurią susirinko per 30 tūkstančių žiūrovų. Jie ir dar 12 tūkstančių dainininkų iš 350 kolektyvų pristatė visų laikų gražiausias lietuviškas dainas ir kartu prisiminė ne tik Dainų šventės ištakas, bet ir Baltijos kelio 25 metų jubiliejų, o 9 val. vakare susitelkė viso pasaulio lietuvius vienijančiai iniciatyvai – kartu giedojo „Tautišką giesmę“.

Šokių dienos abu pasirodymus stebėjo 9,5 tūkst., Ansamblių vakaro – 7 tūkst., pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą – 4 tūkstančiai žiūrovų.

„Be galo džiaugiamės, kad šiemet prie vieno Dainų šventės stalo susėdo toks gausus būrys lietuvių iš viso pasaulio. Šiais metais minimas jubiliejus mus paskatino sukurti dar įspūdingesnę šventės programą, kupiną dėmesio ne tik tradicijoms, bet ir naujovėms. Norime dar kartą padėkoti visiems, kurie kelerius metus rengė pasirodymus – kolektyvų vadovams, atlikėjams ir visiems, prisidėjusiems kuriant šią įspūdingą šventę“, – sakė Dainų šventės direktorius Saulius Liausa. Pasak jo, netrukus prasidės pasirengimas naujai, jau dvidešimtajai Dainų šventei.

Šalia tradicinių renginių – dainų ir šokių, folkloro dienų, ansamblių vakaro ir kitų renginių – 90-ies metų jubiliejų šventusi Dainų šventė šiemet dovanojo ir naujovių. Teatro metams ir Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms buvo skirti Teatro dienos pasirodymai, šalia Valdovų rūmų įsikūręs Vaikų amatų miestelis bei teatralizuotas baltų genčių istorinių kostiumų pristatymas.

Unikalią šventės atmosferą kurti padėjo šiuolaikinės technologijos bei įvairūs meniniai sprendimai. Per beveik savaitę trukusią Dainų šventę metu buvo pristatyta net dvylika įvairiausių meno programų, kurias sudarė beveik 170 autorinių kūrinių, iš jų net 55 buvo nauji.

Liepos 6 d. pirmą kartą paskelbta ir Tautinio kostiumo diena, kurios metu buvo demonstruojamos tautinio kostiumo drabužių kolekcijos. Tautiniais kostiumais pasipuošė daugiau nei 20 tūkst. Dainų šventės dalyvių, o specialūs kostiumai pasiūdinti ir visiems Dainų dienos dirigentams. Specialiai Dainų šventei dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė sukūrė šiuolaikinio tautinio kostiumo kolekciją.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištarė „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvietė dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, įvyko Dainų šventės 90-mečio minėjimas.

Šventėje dalyvavo atlikėjai iš Lietuvos, Australijos, Argentinos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus ir Vokietijos

Pasiklausykime ir pasigrožėkime LRT

Logo.Pilna data.8.23.14.crop

Čikagos širdyje – akcija Baltijos keliui atminti

Šiais metais rugpjūčio 23 d. minėsime dvi mūsų Valstybės istorijai lemtingas sukaktis. Prieš 75-erius metus du brutaliausi praėjusio amžiaus tironai: Hitleris ir Stalinas, nusprendė pasidalinti Europą ir, išprovokavę Antrąjį pasaulinį karą, sulaužė daugybės milijonų žmonių bei ištisų tautų ir valstybių likimus. Praėjus 50-čiai metų po Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo, 1989 m. trijų okupuotų Baltijos valstybių gyventojai susikibo rankomis į 650 kilometrų ilgio gyvą grandinę – Baltijos kelią, sujungusį Vilnių, Rygą ir Taliną. Tokiu būdu pademonstruota, kad jokia tironija negali sulaužyti žmonių ir valstybių laisvės troškimo. Jei 1939-ųjų rugpjūčio 23-oji simbolizuoja tironijos triumfą, tai ta pati  po lygiai 50-ties metų pasauliui liudija gėrio pergalę prieš blogį, tiesos – prieš klastą.

Dar po ketvirčio amžiaus nuo istorinių 1989-ųjų, Europa vėl stebi revanšistinių jėgų bandymus pasaulį nublokšti atgal į laikus, kai neegzistavo tarptautinė teisė, o pasaulio žemėlapių kontūrai galėjo būti perbraižomi pasitelkus konvencines ir nekonvencines priemones. Ar pasaulio bendruomenė jau užmiršo, kur veda šie grobuoniški eksperimentai?.. Mūsų pareiga visam pasauliui priminti, kad meilė laisvei ir taikai nėra tik eilutė istorijos vadovėliuose, kad ji gyvena visų mūsų širdyse.

Mieli lietuviai, š. m. rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 3:00 val. popiet susirinkime Čikagos Daley Plaza aikštėje (50 W Washington St., Chicago, IL 60602) kartu su mūsų broliais latviais, estais, amerikiečiais, ukrainiečiais bei kitų demokratiją mylinčių tautų atstovais ir dalyvaukime akcijoje „Embrace Freedom the Baltic Way“. Minėdami istorines sukaktis, parodykime visiems, kad laisvės dvasia gyva, o mes neabejingi nerimą keliantiems dabarties įvykiams.

Šia ypatinga proga Čikagoje koncertuos svečias iš Lietuvos, vienas ryškiausių dainuojančios revoliucijos simbolių, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, latvių muzikantas ir dainininkas, menantis išsilaisvinimo laikus, Armands Birkens, estų dainininkėKristi Roosmaa, o taip pat choras „Dainava“, latvių mišrus choras, tautinių šokių grupės „Suktinis“ bei studijos „DanceDuo“ šokėjai ir kiti. Svarbiausią renginio akimirką, prisimindami Baltijos kelią bei skambant legendinei dainai „Bunda jau Baltija“, susikibsime rankomis, taip pademonstruodami visų laisvę ir nepriklausomybę branginančių žmonių bei tautų vienybę.

Renginio dieną taip pat bus atidaryta ir Richard M. Daley centro fojė pristatoma Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir partnerių rengiama paroda apie Antrojo pasaulinio karo politinius pabėgėlius iš Baltijos kraštų “No Home To Go To. The Story of Baltic Displaced Persons”, liudijanti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes.

Akciją rengia LR Generalinis konsulatas Čikagoje, JAV Lietuvių Bendruomenė, Latvijos ir Estijos garbės konsulai bei bendruomenės, Balzeko lietuvių kultūros muziejus. Pagrindinis rėmėjas – Lietuvių Fondas, rėmėjai: JAV Lietuvių Bendruomenė, LR Užsienio reikalų ministerija, latvių ir estų bendruomenės.

 

LR Generalinio konsulato Čikagoje informacija

Referendumas

Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad 2014 m. birželio 29 d. vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo.

 

Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėje ar jose esantys laikinai ir pageidaujantys balsuoti referendume, registruojasi rinkėjų, balsuojančių užsienyje, registracijos sistemoje http://www.vrk.lt/e-registracija

 

Rinkėjai, kurie registravosi balsavimui 2014 m. gegužės 25 d. pakartotiniame balsavime Respublikos Prezidento rinkimuose ir 2014 m. gegužės 25 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, galės pateikti registracijos prašymą naudojant anksčiau pateikto registracijos prašymo duomenis (registruodamiesi pažymėkite „Naudoti anksčiau pateikto rinkėjo registracijos prašymo duomenis“). Aktualius duomenis (gyvenamosios vietos adresą, balsavimo būdą ir kt.) pildydami prašymą galėsite pakeisti.

 

Prašyme nurodysite kokiu būdu pageidaujate balsuoti referendume:

-          paštu (Prašyme nurodytu gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresu Jums bus išsiųstas referendumo biuletenis);

-          ar atvyksite asmeniškai į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą nustatytomis dienomis ir laiku.

 

Rinkėjų, balsuojančių atstovybių patalpose, registracija VRK el. registracijos sistemoje vyks iki referendumo dienos, t. y. birželio 29 d. imtinai. Rinkėjų, pageidaujančių balsuoti paštu, registracija priklausomai nuo valstybės, kurioje rinkėjai gyvena, baigsis nuo birželio 15 iki birželio 24 d.

 

Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dienos ir laikas:

(Konkrečią informaciją apie balsavimo dienas ir laiką kiekvienoje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ir konsulinės įstaigoje rasite šių įstaigų interneto svetainėse)

 

Šiaurės ir Pietų Amerikoje:

2014 m. birželio 16–20 d., nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 16.00 val. (vietos laiku);

2014 m. birželio 23 d., 25-27 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 iki 16.00 val. (vietos laiku);

2014 m. birželio 29 d. nuo 7.00 val. (vietos laiku) iki 20.00 val. (Lietuvos laiku).

 

Pasaulio lietuvių centre Lemonte:

2014 m. birželio 29 d. nuo 7.00 val. (vietos laiku) iki 20.00 val. (Lietuvos laiku).

 

Lietuvos Respublikos garbės generaliniame konsulate  Toronte:

2014 m. birželio 29 d. nuo 9.00 val. (vietos laiku) iki 20.00 val. (Lietuvos laiku).

Norėdami gauti išsamesnės informacijos prašome kreiptis:

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

Tel. Nr. +370 659 89379, el. p. mindaugas.skackauskas@lrs.lt ;

Tel. Nr. +370 659 89381, el. p. loreta.rakauskiene@lrs.lt;

Konkrečiais klausimais dėl balsavimo Jūsų gyvenamojoje užsienio valstybėje kreipkitės į atitinkamą Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybę ar konsulinę įstaigą.