Dalia CIdzikaitė. Tarnystė Lietuvai JAV sostinėje Vašingtone

Šių metų kovo 30 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą apdovanota JAV lietuvė, Vašingtono lietuvių bendruomenės ir JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkė Diana Bieliauskaitė-Vidutienė sako, jog Petkevičaitė-Bitė jai imponuoja ne tik savo raštais, bet ir požiūriu į gyvenimą. „Žiūriu į Bitę ir galvoju: juk galėjo nuleisti rankas – dėl to, kad stuburas iškrypęs, kad tėvas neleido tęsti matematikos mokslų… Kai kas mano, jog geriau nuleisti rankas ir galvoti, kad metai ar sveikata toliau eiti neleidžia, – pažymi ji ir priduria, – o aš manau, kad turime eiti pirmyn, eiti tol, kol mūsų kelias užsibaigia.“

f317012776cba5fe52b79b7b4540a78e1258457f

Pasak JAV lietuvės, mes per mažai žinome apie G. Petkevičaitę-Bitę, jos nuveiktus darbus ir net ir šiandien aktualumo nepraradusias jos mintis. Pažangi, liberalių pažiūrų demokratė, ji norėjo prisidėti prie Lietuvos atkūrimo. Viename iš savo rašinių, pavadintų „Žodelis apie žydus“, ji rašė, kad ateis laikas, kai lietuviai savo krašte bus vadovai, todėl turime ruoštis tam ir pagalvoti, kaip elgsimės su kitomis tautomis savo šalyje, kaip skatinsime jų meilę Lietuvai. Artėjančio G. Petkevičaitės-Bitės 100 metų jubiliejaus proga Vidutienė nori sukurti 6 dalių mini serialą apie rašytojos gyvenimą. Šį pavasarį lankydamasi Lietuvoje, ji surado scenarijaus autorių, taip pat pateikė paraišką paramai gauti iš Lietuvių fondo JAV. Paramos bus ieškoma ir Lietuvoje. Filmą JAV lietuvė planuoja kurti ateinančiais 2017 metais.

Su G. Petkevičaite-Bite Vidutienę sieja ne tik panašus požiūris į gyvenimą. „Aš neturiu jokių šaknų Panevėžy, išskyrus vieną – trapų, bet svarbų ryšį: mano mama dvejus metus gyveno Panevėžy pas Bitę“, – sako JAV lietuvė. Nors Vidutienės mama Danutė Širvydaitė-Bieliauskienė dar gyva, ji menkai teprisimena pas rašytoją praleistą laiką. Todėl Vidutienė pati sukūrė istoriją, kaip, pasak jos, susitiko dvi moterys – jos močiutė ir Bitė. „Vis galvoju, kaip mano močiutė sužinojo apie Bitę, juk ji gyveno Kėdainiuose, vėliau – Kupiškyje, bet niekada Panevėžyje, – pasakoja Vidutienė. – Mano močiutė Bronė Džiugelytė-Širvydienė buvo venerinių ligų medicinos sesuo, ir net tais caro valdymo laikais prostitucija gyvavo. Taigi mergaitės turėjo kažkur pasitikrinti, o Bitė tokiomis mergaitėmis rūpinosi.“ Todėl, juokauja pašnekovė, mano vaizduotėje moterys susitiko būtent tokiomis aplinkybėmis. „Jos susitiko, ir tikriausiai mano močiutė Bitei pasakė: „Jūs ir mano dukra gimėt tą pačią dieną (o taip ir yra) – kovo 18-ąją!“

Pasak Vidutienės, jos močiutė anksti suprato, kad dukrai, labai gabiai mergaitei, anksčiau ar vėliau teks mokytis užsienyje, todėl nusprendė vokiečių kalbos mokyti paprašyti tuo metu jau septyniasdešimties metų ir sunkiai finansiškai besivertusią G. Petkevičaitę-Bitę. Vidutienės mamai, pas rašytoją patekusiai dešimties metų, užsienio kalba gyvenime labai pravertė – vokiečiams uždarius universitetą Lietuvoje, gerai besimokantys studentai, tarp jų – ir mediciną Kaune studijavusi Vidutienės mama, buvo pakviesti mokslus tęsti Vokietijoje ir Austrijoje. Vidutienės mama mediciną baigė Leipcige.

Nors Vidutienės tėtis, žymus Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas prof. Vytautas Bieliauskas daugelį metų buvo JAV LB ir PLB narys (1988–1992 m. PLB valdybos pirmininkas, o nuo 1994-ųjų – JAV LB Krašto tarybos vicepirmininkas), ji pati prie JAV LB veiklos prisijungė gana vėlai, sulaukusi penkiasdešimties. Kitaip nei jos bendraamžiai, ji niekada nedalyvavo vasaros stovyklose, nelankė lietuviškos mokyklos. „Kalbėjau lietuviškai, nes močiutė atsisakė kalbėti angliškai namuose“, – su šypsena savo vaikystę prisimena moteris. Vis dėlto vieną dieną tuometinio Vašingtono LB pirmininko Lino Orento paraginta perimti vadovavimą Vidutienė sutiko. Iš dalies tokį apsisprendimą lėmė jos tėčio pavyzdys, nors daug prisidėjo ir pačios Vidutienės būdas – jai įdomūs visų emigracijos bangų atstovai: tiek dipukai, tiek trečiosios bangos, tiek jos bendraamžiai.

Pasak jau antrą kadenciją Visuomeninių reikalų pirmininkės pareigas JAV LB taryboje einančios Vidutienės, šiandien JAV lietuviams ypač rūpi keletas dalykų: dvigubos pilietybės klausimas, patriotizmo tarp jaunimo skatinimas ir tinkamas atstovavimas Lietuvai JAV sostinėje Vašingtone. Paskutinėje JAV LB tarybos sesijoje Visuomeninių reikalų komitetui pavedus sudaryti atskirą LR pilietybės klausimu besirūpinančią komisiją, Vidutienė jai vadovauti surado Vašingtono apylinkės narį Rimvydą Baltaduonį. Ji pati nemažai laiko praleidžia, vis primindama JAV Kongresui apie Lietuvą, patikimą JAV partnerį, nors, pabrėžia JAV lietuvė, dabartinis Amerikos prezidentas Barackas Obama net ir be tiesioginio JAV LB spaudimo yra labai daug padaręs mūsų šaliai.

Vidutienės vadovaujamas Visuomeninių reikalų komitetas Lietuvos nepriklausomybės minėjimo proga parengė dvi rezoliucijas, kuriose dėmesys atkreiptas ne tik į Lietuvą, bet ir į padėtį Ukrainoje. Trumpoji rezoliucija kviečia JAV lietuvius, turinčius Amerikos pilietybę, raginti šalies Kongresą ir prezidentą įkurti Lietuvoje nuolatinę NATO karinę bazę, remti JAV karių dalyvavimą NATO misijose trijose Baltijos šalyse ir po 2018 metų ir imtis ekonominių, politinių, diplomatinių ir karinių veiksmų, idant baigtųsi Rusijos vykdoma agresija Ukrainos ir jos gyventojų, įskaitant ir leitenantės Nadios Savičenko, atžvilgiu. Pasak Vidutienės, tokių rezoliucijų tikslas yra vis priminti Amerikos valdžiai apie Lietuvą ir jos didelį kaimyną rytuose.

Į klausimą, kaip ji pati asmeniškai ir jos vadovaujama bendruomenė kelia jaunimo patriotizmą, Vidutienė atsako trumpai – jaunimui reikia suteikti iniciatyvą, leisti veikti ir jaustis, kad jis daro perversmą. Svarbu ir jaunimo paruošimas, kurio turėtų imtis ne vyresnės kartos, nors ir jaunatviškai besielgiantys žmonės, o jaunesni žmonės.

G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanota Vidutienė prisipažįsta, jog jai šis apdovanojimas ir netikėtas, ir nepelnytas. Ji sako, jog kovo 30-ąją šį garbingą medalį ji priėmusi kaip visos JAV lietuvių bendruomenės, jau 65 metus puoselėjančios lietuvybę užsienyje, pripažinimo ženklą. „Mes, užsienio lietuviai, papildom tai, kas daroma Lietuvoje. Mes garsiname, viešiname, kad daugiau žmonių pasaulyje žinotų apie Lietuvą, – sako JAV lietuvė. – Man atrodo, kad Lietuvai tai tikrai į naudą.“

Publikuota www.Bernardinai.lt

Kaune vyko pirmoji mokslinė konferencija apie pasaulio lietuvių sportą

Lietuvos sporto universitete (LSU) vyko pirma mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“, kurią surengė Pasaulio lietuvių sporto asociacija, LSU ir Lietuvos olimpinė akademija.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/pasaulio-lietuvius-vienija-ir-sportas.d?id=71352922

 

valdas-adamkus-vytautas-landsbergis-arturas-poviliunas-71353112
Organizatorių nuotraukoje – V. Adamkus, L. Misevičius, V. Landsbergis, A. Poviliūnas

Paskutiniai pasiruošimai XV Šokių šventei!

Jau vyksta paskutinieji pasiruošimai 15-ajai Šokių Šventei. Nuo pat festivalio organizavimo pradžios, per pastaruosius trejus metus, sulaukėme didžiulės paramos iš mūsų Amerikos, Kanados bei Lietuvos draugų. Esame be galo dėkingi visiems, gausiai ir visokeriopai prisidėjusiems, plušejusiems iš peties, kad Šventė dar ilgai išliktų gyva ne tik joje dalyvavusiųjų širdyse, bet ir kaip gyvas pavyzdys ateinančioms kartoms.

Visus rėmėjus mes pagerbiame mūsų tinklalapyje, šventės programoje bei suvenyrinėje 15-osios Šokių Šventės knygoje. Jeigu Jūs dar nespėjote paremti, maloniai prašome prisidėti prie šaunaus ir gausaus rėmėjų būrio. Dar liko kelios dienos iki birželio 6–os dienos, iki programų išspausdinimo dienos. Mes norime, kad ir Jūsų vardas būtų rėmėjų sąraše. Kiekvienam rėmėjui atitinkamai atsidėkosime: čia. Spauskite čia ir pasirinkite, kokia suma norėtumėt paremti.

Visiems jau prisidėjusiems prie Šokių Šventės rėmėjų reiškiame nuoširdžią padėką. Prašome pažvelgti į rėmėjų sąrašą ir patikrinti ar Jūsų vardas yra teisingai įrašytas. Jei Jūs norėtumėte ką nors pakeisti, prašome užpildyti šią formą iki birželio 6-os dienos. Jei Jūs esate Kelionės Vadovo Ratelio ar aukštesnio Ratelio rėmėjas, maloniai prašome užpildyti šią formą iki birželio 6-osios ir pasirinkti, kokiomis privilegijomis norėtumėte pasinaudoti. Jei turite papildomų klausimų, galite kreiptis į Joną Howes elektroniniu paštu jonas@sokiusvente2016.org.

Nuoširdžiausiai dėkojame Jums už pagalbą per paskutinius trejus metus. Organizuoti šią Šventę yra didžiule garbė ir privilegija, ir be Jūsų visokeriopos paramos tai būtų tiesiog neįmanoma. Tikimės, kad Jus pamatysime “Charm City” liepos 4-osios savaitgalį ir Jūs patys galėsite pasinerti į mums visiems brangų ir širdžiai artimą lietuviškos kultūros sūkurį. Iki pasimatymo Baltimorėje!

33e705fe-94ea-4903-9be9-1d74db89f83e

Magistrantūros studijos Lietuvoje

Kviečiame užsienio lietuvių jaunimą, baigusius pirmosios pakopos (bakalauro) studijas, studijuoti magistrantūroje Lietuvoje.

Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino 2016 metais teikiamų stipendijų ir išmokų (studijų kainai apmokėti) skaičių magistrantūros studijoms Lietuvoje (pridedama). Į šią paramą galės pretenduoti ir lietuvių kilmės užsieniečiai (išskyrus ES ir EEE valstybių piliečius). Priklausomai nuo aukštųjų mokyklų siūlomų programų studijos gali vykti lietuvių, anglų ar kita užsienio kalba.

Norintys gauti paramą magistrantūros studijoms dokumentus turi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai (adresas A. Volano g. 2, Vilnius, Lietuvos Respublika, elektroninio pašto adresas Egle.Fiseraite@smm.lt) asmeniškai, paštu, elektroniniu paštu arba per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę užsienio valstybėje iki 2016 m. liepos 10 d. Dokumentai pateikti po liepos 10 d. nebus nagrinėjami. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, pateikdamas įsakyme nurodytus dokumentus, turi būti jau priimtas į magistrantūros studijas pasirinktame Lietuvos universitete.

Informaciją anglų kalba galite rasti interneto svetainėse: http://stipendijos.lt/en/scholarships/scholarships-1/full-time-master-degree-studies arba http://www.smpf.lt/en/full-time-master-degree-studies-1

Taip pat apie studijas Lietuvoje, universitetų kontaktus galima rasti interneto svetainėje: http://www.studyinlithuania.lt/en/

Kvietimas lituanistinio švietimo entuziastams ir tėvams

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ (mokytojotv.blogspot.lt) kviečia užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus jungtis prie tiesioginės transliacijos internetu „Užsienio lituanistinės mokyklos. Darbas su tėvais ir bendruomenės įtraukimas“. Nuorodą su prisijungimo instrukcijomis rasite žemiau.
Transliacija vyks 2016 m. gegužės 17 d. (antradienį) 16.00 val. (Lietuvos laiku). Transliacijos tikslas – pristatyti lituanistinių neformaliojo švietimo mokyklų užsienyje gerąją patirtį, įtraukiant tėvus ir bendruomenę į vaikų lituanistinį ugdymą, aptarti kylančius iššūkius ir turimas galimybes. Transliacijoje kviečiami dalyvauti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, lietuvių bendruomenių užsienyje atstovai, tėvai ir visi kiti, kuriems aktualūs lituanistinio švietimo klausimai.
Dalyviai (vaizdo transliacijų salėje):
Arūnas Teišerskis, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos švietimo komisijos pirmininkas;
Rita Čepaitienė, 14 metų darbo su lietuvių šeimų vaikais Londone patirtį turinti mokytoja;
Rolanda Šliažienė, jaunimo centro „Babilonas“ steigėja, mokymų vadovė, neformaliojo ugdymo praktikė;
Arvydas Augustaitis, Kėdainių rajono tėvų klubo valdybos pirmininkas.
Per transliaciją bus galima tiesiogiai užduoti klausimus, pateikti savo nuomonę (raštu). Klausimus taip pat galima iš anksto siųsti Giedrei Tumosaitei el. p. giedre.tumosaite@upc.smm.lt.

Transliacijos pradžia – 16.00 val. Lietuvos laiku. Jungtis kviečiame nuo 15.55 val. Daugiau informacijos apie transliaciją, jos programą galite rasti https://duomenys.ugdome.lt/renginys/?mktv-2016-05–3166
Prie Ugdymo plėtotės centro vaizdo transliacijų svetainės prisijungsite vadovaudamiesi prisijungimo instrukcija►2015-04-07 Prisijungimo-instrukcija
Tiesioginę transliaciją galima tiesiogiai stebėti „Mokytojo TV“ interneto svetainėje, ten pat bus skelbiamas sumontuotas transliacijos vaizdo įrašas (maždaug po savaitės po transliacijos).

Taip pat norėtume informuoti, jog aktualią lituanistinėms užsienio mokykloms informaciją nuolat skelbiame po 2015 m. metų vasaros stovyklos lituanistinių mokyklų mokytojams sukurtoje Facebook grupėje „Lituanistų stovykla 2015“ (https://www.facebook.com/groups/1597909080483247/). Nusprendę prisijungti, čia rasite ne tik 90 kolegų, bet ir daugybę vaizdo medžiagos, nuorodų į mokymo priemones, pasidalijimų gerąja patirtimi.

Informaciją pateikė Giedrė Tumosaitė, Ugdymo plėtotės centro Neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė

 

 

Studijuoti kviečia Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU) – penktą šimtmetį skaičiuojanti didžiausia ir seniausia tradicijas puoselėjanti Lietuvos mokslo ir studijų įstaiga. Vilniaus universitetas patenka tarp 3 proc. geriausių universitetų pasaulyje. Čia siekiama suderinti ilgus amžius kauptą patirtį, geriausias mokslines tradicijas su naujaisiais mokslo laimėjimais, studentams suteikti galimybes įgyti visapusiškos patirties. 2015 m. Vilniaus universitete kilo studijų kokybė, buvo plečiami ryšiai, augo tarptautinis pripažinimas – universitetas buvo priimtas į garbingiausią senovinių ir aukštus tarptautinius standartus palaikančių Europos universitetų bendriją – „Coimbra Group“. 2016 m. kovo mėn. VU atidarė du naujus modernius mokslo ir studijų centrus – Jungtinį gyvybės mokslų ir Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą – kurie atveria labai dideles naujas galimybes tiek studentams, tiek mokslininkams.
Netrukus Vilniaus universitete prasidės itin svarbus ir intensyvus laikotarpis – naujų studentų priėmimas. Ypatingai džiaugiamės, kai studijuoti Vilniaus universitete pasirenka į Lietuvą grįžę piliečiai ar lietuvių kilmės užsieniečiai. Studijų pasirinkimas Vilniaus universitete labai platus – 2016 m. priėmime bus siūloma daugiau nei 70 bakalauro ir vientisųjų studijų programų bei daugiau nei 100 magistrantūros studijų programų biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų srityse.
Asmenys, kurie įgijo išsilavinimą užsienio šalių institucijose gali būti priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, taip pat yra išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Jiems galioja tokia pati stojimo tvarka, tik reikia papildomai pateikti kelis dokumentus. Be to, stojant į bakalauro ir vientisąsias studijas, Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams prie konkursinio balo yra pridedamas 1 papildomas balas.
Maloniai kviečiame susipažinti su Vilniaus universitete vykdomomis studijų programomis ir dalyvauti priėmime! Visą aktualią informaciją rasite svetainėje www.kviecia.vu.lt
Kilus klausimams dėl priėmimo kviečiame kreiptis į Studijų direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyrių el. p. konsultavimas@cr.vu.lt, tel. +370 5 219 3144

vu

Lietuvos garbei – aplink pasaulį motociklu per 2,5 metų

Šių metų birželio 11 d. į kelionę motociklu aplink pasaulį, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 100-ųjų metinių paminėjimui, leisis Tadas Gelžinis. Paremkime kilnią Tado misiją! Išsamesnę informaciją apie Tadą, jo kelionę bei galimybes paremti šį prasmingą projektą rasite čia

freetoride_sponsors EN

 

Dalia Cidzikaitė. Kad įdėtas darbas neštų geresnių vaisių

Šiais metais Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenė mini 65-ąsias įkūrimo metines. Nuo 1951-ųjų nuveikta labai daug, tačiau bene svarbiausias dalykas, kuriuo JAV LB pagrįstai gali didžiuotis, tai – iki šiol sėkmingai puoselėjama lietuvybė, estafetės kartelę pamažu perduodant naujausios emigracinės bangos atstovams. Apie JAV LB nueitą kelią, dabartį ir laukiančius iššūkius kalbuosi su ilgamete šios organizacijos nare Janina Udriene.

Miela Janina, ar prisimenate, kada ir kaip tapote JAV LB nare?

Įstrigo atminty 1965 metų eilinis darbelis, pareikalavęs greitos orientacijos. LB Detroito apylinkės pirmininkas tuo metu buvo mano vyro brolis advokatas Arūnas Udrys. Visuose telkiniuose pirmininkai turi rūpintis ne tik metinio susirinkimo turiniu, bet ir tinkama aplinka dalyviams bei – draugystės dėlei – kavos puodeliu. Arūnas paprašė, kad padėčiau paruošti kavą. Lietuvių namų virtuvėje radome tik tirpios kavos, kurią greitosiomis supylėme į kavos krepšelį. Užliejus vandeniu kava tapo kaip akmuo. Abu puolėme gelbėti padėtį, kol pagaliau „išvirėme“ tą „nuostabią kavą“. Nors to, kas vyko susirinkime, nelabai prisimenu, mūsų abiejų, neseniai aukštuosius mokslus baigusių, kavos virimo pastangų nepamiršau ir šiandien.

Kadangi LB priklauso visi lietuviai, oficialiai į ją man užsirašyti nereikėjo. Turbūt to meto apylinkės sekretorius įrašė mane į narių gretas, o solidarumo mokestį mokėdavo mano vyras. Tad net ir tuo rūpintis nereikėjo. Nuo 1965 metų, kiek sąlygos leido, LB veikloje dalyvavau dirbdama Detroito apylinkės valdybų sudėtyje. Esu vedusi daug renginių bei minėjimų, kuriems reikėdavo kruopščiai pasiruošti pristatant iškilius prelegentus, svarbius Amerikos valdžios pareigūnus ir kūrybingus menų puoselėtojus – tiek vietinius, tiek iš Lietuvos atvykusius.

9133068e040a862bbb2ded2d9a0bde8eb67957bf
Janina Udrienė

Nuo jaunų dienų esate aktyvi Ateitininkų organizacijos narė. Kodėl šalia ateitininkų pasirinkote JAV LB? Ar tada, kai prisijungėte, ji buvo populiari tarp Jūsų kartos žmonių?

Tuo metu, kai prisijungiau, JAV LB vadovavo labai pajėgūs žmonės — tikri patriotai, išsilavinę ir visuomeniški piliečiai. Mano kartos žmonės tuo metu augino mažylius ir labiau rūpinosi jų ateitimi bei savo tobulėjimu ir pažanga pasirinktoje profesijoje. Kadangi pagrindinė LB veikla buvo pajėgių vyresniųjų rankose, turėjusių žymiai daugiau žinių, atsakomybės bei ryžto, man ir, be abejo, mano bendraamžiams reikėjo atlikti pagalbininkų, o ne vadovaujančiųjų vaidmenį.

Kuo Jums imponavo JAV LB?

Nuo pirmo susipažinimo man labai imponavo Lietuvių charta [paskelbta Vokietijoje 1949 m. birželio 14 d. – D. C.], kurioje išvardyti lietuvių tautos siekiai ir jų įgyvendinimo būdai, aptariama kalbos, šeimos, kultūros, mokyklos, spaudos bei istorijos reikšmė. Ši Charta yra kiekvieno susipratusio lietuvio aiškus kelrodis, svarbus ir šiandieną. Kai turiu progą supažindinti jaunuomenę su JAV LB, visad išryškinu šio dokumento idėjas. Jeigu yra skaitytojų, nesusipažinusių su minėtu dokumentu, labai raginu ją perskaityti JAV LB tinklalapyje: www.javlb.org. Šis kelrodis buvo surašytas idealistų, bet pritaikytas visiems piliečiams, kuriems rūpi tautinis identitetas, bendra žmogaus erudicija ir kultūrinis paveldas. Kad LB pirmtakai, lietuviai intelektualai, Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, prieš 65-erius metus pramatė reikalą išeivijoje suburti tokį vienetą kaip Lietuvių bendruomenė, kuri sujungtų visus lietuvius ir padėtų jiems išlikti lietuviais šiame svetingame krašte, yra taip pat imponuojantis reiškinys.

fcd8912b2ede9e8c6bc19d6b69350fc7c0b25f43
Janina Udrienė ir Juozas Polikaitis JAV LB tarybos sesijoje Orlando mieste, Florida, 2010 m.

Negaliu nepaminėti vieno ypatingo renginio, pasilikusio mano atmintyje. Tai 1993 m. Detroite vykusi Politinė-visuomeninė konferencija, kurią organizavo JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirm. Algimantas Gečys, o vietinius reikalus tvarkė Mičigano apygardos pirm. Liūda Rugienienė, padedama labai pareigingos darbo grupės. Tarp svečių buvo: Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirm. prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, Lietuvos ambasadorius Stasys Lozoraitis, Seimo nariai Romualdas Ozolas, Aloyzas Sakalas ir Saulius Šaltenis, konsulai Vacys Kleiza ir Juozas Kazickas bei Amerikos lietuviai bendruomenininkai: Valdas Adamkus, adv. Rimas Domanskis, dr. Tomas Remeikis, kun, Antanas Saulaitis, SJ, dr. Kazys Ambrozaitis, Vaiva Vėbraitė, Sigitas Miknaitis, Juozas Polikaitis, prof. dr. Vytautas Bieliauskas, dr. Antanas Razma, Stasys Baras, adv. Regina Narušienė, dr. Jonas Valaitis, dr. Romualdas Kriaučiūnas, prof. dr. Vytautas Vardys ir Vytautas Kamantas. Ši pirmoji tokio unikalaus pobūdžio konferencija suteikė progą geriau pažinti pirmuosius demokratijos žingsnius žengiančius Lietuvos valdžios atstovus bei pasidalinti bendrais visiems tuo metu rūpėjusiais klausimais.

Kokias pareigas esate ėjusi JAV LB? Kurios buvo arčiausiai prie širdies?

Daug metų dirbau Detroito apylinkės valdyboje, kur daugiausia ėjau švietimo atstovės pareigas. Laikui bėgant, keitėsi ir mano pareigos. 1994 metais buvau išrinkta į JAV LB tarybą. Ruošdamasi vykti į savo pirmąją Tarybos sesiją, klausiau labiau patyrusiųjų, kokios bus mano pareigos, nes man buvo svarbu jas atlikti nepriekaištingai. Nors jų atsakymas buvo „Paskaityk įstatus, ir viskas bus aišku“, pasiryžau ne tik juos perskaityti, bet ir daugiau sužinoti per asmeninius šaltinius. Nuvykus į sesiją man labai imponavo dalyvių bendras išsilavinimas ir išsamios žinios politiniais klausimais – tiek apie Lietuvą, tiek ir apie Ameriką. 1996 metais, paprašyta Mičigano apygardos, surengiau vietinės jaunuomenės – jaunų šeimų ir studentų – akivaizdinę apklausą. Apklausoje tarp klausytojų dalyvavo taip pat patyrę bendruomenininkai — Liūda ir Algis Rugieniai, Romualdas Kriaučiūnas, Nijolė Zelwinder, Gražina ir Vytautas Kamantai. Po apklausos ir diskusijų paaiškėjo, kad jaunuomenės supratimas apie LB yra labai ribotas. Tad, susirinkus apsvarstyti išvadas, surašėme rekomendacijas, kaip pagerinti padėtį. Viena iš rekomendacijų buvo bent kelis kartus per mėnesį lietuviškų mokyklų vyresnių mokinių skyriuose vesti pamokėles apie LB, įtraukti žinių apie organizaciją į ateitininkų bei skautų programas. Visas rekomendacijas skelbėme spaudoje ir Tarybos sesijoje. Taryboje dirbau dvi kadencijas. Po aštuonerių metų, perėmusi Mičigano apygardos pirmininkės pareigas, ir vėl tapau Tarybos nare. Per pastaruosius metus ne tik nuolat padedu Detroito apylinkei, bet ir nuvykstu į Grand Rapids, kur yra gražus lietuvių branduolys, vis labiau jungiantis lietuviškai silpnai kalbančiuosius. 2012 m. suorganizavau JAV LB tarybos rinkimus. Buvo be galo daug darbo, bet turėjau gerą darbo grupę, ir rinkimai pavyko. Tais pačiais metais padėjau Krašto valdybos pirmininkei Sigitai Šimkuvienei surengti apylinkių pirmininkų suvažiavimą Detroite. 2013 m., padedant Mičigano tarybos nariams, suorganizavome labai sėkmingą JAV LB tarybos sesiją Detroite. Matydama kartų pasikeitimą ir žinių apie JAV LB stoką, ryžausi parengti trumpą, patraukliai parašytą, nuotraukomis iliustruotą vadovėlį „Kas yra JAV Lietuvių bendruomenė?“ Šis sąsiuvinio formato vadovėlis padeda geriau suprasti JAV LB misiją, jos organizacinę struktūrą ir veiklos būdus. Redaguojant vadovėlį su patarimais prisidėjo S. Šimkuvienė, Tarybos narys iš Nebraskos valstijos Arvydas Urbonavičius ir Tarybos narė iš Čikagos Loreta Timukienė. Praeitais metais, žinodama, kad tai Tarybos rinkiminiai metai ir kad keisis prezidiumas, parengiau dar vieną vadovėlį „Ką veikia JAV LB taryba?“ Mano planuose yra ir daugiau projektų, kurie padėtų naujai prisijungusiems prie LB veiklos geriau suprasti savo vaidmenį.

2015 metais vykusio JAV LB Mičigano apygardos suvažiavimo dalyviai. Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės): LB Mičigano apygardos valdyba: pirmininkė Janina Udrienė, iždininkas Valdas Piestys, sekretorė Laura Garnytė; antroje eilėje: Liūda Rugienienė, Detroito apylinkės pirmininkė Rigonda Savickienė, Detroito apylinkės iždininkė Jūratė Latvėnienė, Eglė Garbenienė, viešnia iš Floridos Jūratė Miklas, Vida Kinčius, Irena Orentienė, Juozas Orentas, Valentina Rauckienė, Danguolė Jurgutienė, Eleonora Grigaitienė ir LR garbės konsulas Algis Zaparackas; trečioje eilėje: Algis Rugienius, Narimantas Udrys, Daiva Rugieniūtė, kun. Gintaras Jonikas, Arūnas Stašaitis ir Dalia Stonienė. Juozo Vaičiūno nuotr.
2015 metais vykusio JAV LB Mičigano apygardos suvažiavimo dalyviai. Pirmoje eilėje sėdi (iš kairės): LB Mičigano apygardos valdyba: pirmininkė Janina Udrienė, iždininkas Valdas Piestys, sekretorė Laura Garnytė; antroje eilėje: Liūda Rugienienė, Detroito apylinkės pirmininkė Rigonda Savickienė, Detroito apylinkės iždininkė Jūratė Latvėnienė, Eglė Garbenienė, viešnia iš Floridos Jūratė Miklas, Vida Kinčius, Irena Orentienė, Juozas Orentas, Valentina Rauckienė, Danguolė Jurgutienė, Eleonora Grigaitienė ir LR garbės konsulas Algis Zaparackas; trečioje eilėje: Algis Rugienius, Narimantas Udrys, Daiva Rugieniūtė, kun. Gintaras Jonikas, Arūnas Stašaitis ir Dalia Stonienė. Juozo Vaičiūno nuotr.

Klausiate, kurios pareigos man prie širdies? Turbūt dėl to, kad esu pedagogė ir daug savo profesinio laiko skyriau sprendžiant problemas klasėje ar įvairiuose akademiniuose komitetuose, kai pamatau kokį nors trūkumą ar problemą JAV LB, mėginu surasti būdą, kaip pagerinti, kad darbas sklandžiau ir prasmingiau būtų atliktas. Noriu, kad įdėtas darbas visad neštų geresnių vaisių.

Kas buvo Jūsų sektini pavyzdžiai, idealai JAV LB? Iš ko mokėtės?

Paminėsiu daugiau detroitiškius. Vienas iš jų – tai Vytautas Kutkus, kuris vienu metu ėjo JAV LB Krašto valdybos pirmininko pareigas. Labai darbštus, sumanus, prieinamas žmogus. Pastebėdavo, kur yra problema, ir mokėdavo ją išspręsti. Mokėjo, kaip jaunesnį paremti, paskatinti, padėkoti už atliktą darbą. Kiti, savo darbu imponavę, buvo dr. Adolfas Damušis, nepaprastai daug pasiekęs lietuvybės puoselėjimo kelyje, mokėjęs su kiekvienu užvesti pokalbį ir draugiškai pabendrauti; dr. Vytautas Majauskas, veiklus visuomenininkas – visad žinojai, kad jeigu jis dalyvaus, tai bus jauku ir smagu, mat turėjo tikrai gerą sąmojį; dr. Romualdas Kriaučiūnas, su kuriuo man teko dirbti įgyvendinant įvairius projektus, jo pareigingumas ir darbštumas man visad sektinas pavyzdys. Tebesižaviu Algimantu Gečiu, kuris, LB atlikęs daug darbų, ėjęs atsakingas Krašto valdybos pirmininko pareigas, ir toliau talkina savo patarimais, konkrečiais darbais ir bendravimu. Jis tikrai ne iš tų, kurie, baigę savo pareigas, sako: „Po manęs – kad ir tvanas.“ Jam labai rūpi LB ateitis, ypač dabar, kai vyksta kartų pasikeitimas. Jo moralinė parama bei praktiški patarimai yra labai svarbūs. Jis ne tik „komentatorius“, bet ir darbininkas, visas pareigas atliekantis pavyzdingai. Yra ir daugiau sumanių ir pareigingų žmonių, su kuriais esu glaudžiai dirbusi. Visus juos gerbiu ir iš jų mokausi.

Kokią prasmę matote iki šiol aktyviai dalyvaudama JAV LB veikloje?

Kadangi matau LB darbo vaisius, geriau suvokiu jos prasmę. Matau mūsų Detroito „Žiburio“ mokyklą ir jos mokinukus, tėvus ir rėmėjus. Daug skaitau ir apie kitas lituanistines mokyklas. Matau, kad lietuvių kalba lieka gyva, perduodama iš kartos į kartą. Tai teikia asmeninio pasitenkinimo. Smagu dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės šventėse, kituose kultūriniuose renginiuose. O koks džiaugsmas, kai visi JAV lietuviai susiburia per Dainų ar Šokių šventes! Visa tai yra JAV LB nuopelnas. Juk ji turi gerai organizuotą struktūrą ir su savo kūrybingais vadovais yra pajėgi steigti bei remti lituanistines mokyklas, organizuoti teatro festivalius, dainų ir šokių šventes, sporto varžybas, mokslo simpoziumus, puoselėti kitą lietuvišką veiklą JAV. Be jos pastangų ir pasiūlytų galimybių būtų daug sunkiau išlikti lietuviais šiame „tautų katile“.

40209cc32ef0fb86a69d5862a3e535de09cec605
JAV LB tarybos nariai (iš kairės į dešinę): Juozas Polikaitis, Regina Balčaitienė, Loreta Timukienė, Sigita Šimkuvienė, Janina Udrienė ir Arvydas Barzdukas, 2010 m.

Jūs šios organizacijos gretose dirbate jau ne pirmą dešimtmetį. Kaip keitėsi JAV LB?

Turbūt geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti tie, kurie JAV LB vadovavo iš pat pradžių ir dabar dar aktyviai seka jos veiklą. Aš prisijungiau truputį vėliau. Didžiausias pasikeitimas, kurį matau, yra tas, kad šios organizacijos aktyvūs nariai jau yra trečios bangos imigrantai, neseniai įsikūrę Amerikoje. Ir lietuviškose mokyklose nemažai mokytojų yra iš šios vėliausios bangos. Jų dalyvavimas yra tarsi dovana, nes mano kartos atstovai labiau įsiliejo į šio krašto gyvenimą ir nebeskyrė tiek laiko lietuviškiems reikalams, kiek jų tėvai. Tad ši naujoji karta atneša naujos energijos, naujo ryžto toliau puoselėti tai, ką pirmtakai mums paliko. Mums belieka padėti bei patarti jiems ir nuolat skatinti neprarasti vilties, kai užklumpa sunkumai.

Kas šiandien džiugina, žiūrint į JAV LB nueitą kelią ir dabartį? Kas kelia nerimą?

Džiugina, kad JAV LB išsilaikė tiek metų. Juk sociologai vis sakydavo, kad tautinei mažumai asimiliuotis, nutautėti tereikia 50 metų. Mums, lietuviams, Amerikoje taip nenutiko. Labai džiugina, kad prie JAV LB jungiasi neseniai iš Lietuvos atvykę jauni žmonės, kad jie mato reikalą jungtis prie savų ir auginti savo atžalyną mokant jį lietuvių kalbos bei papročių.

Kelia nerimą tai, kad kartais žmonės apsiima eiti pareigas, bet darbo atlikti nesiryžta. Visi, kurie apsiima eiti pareigas, turėtų suprasti, kad bus darbo ir kad tam darbui reikės skirti laiko. Norėčiau, kad daugiau naujų žmonių klaustų, skaitytų lietuvišką spaudą, turėtų daugiau organizacinės disciplinos. Nusivylimą kelia, kad kai Lietuvos Nepriklausomybės proga Krašto valdyba suredaguoja puikią rezoliuciją ir paprašo apylinkių ją pristatyti, patvirtinti ir išsiųsti savo valstijos Kongreso nariams bei administracijos atstovams, iš 50 apylinkių tai atlieka vos 6–7. JAV LB finansų vicepirmininkas taip pat dažnai pasiskundžia, kad jam reikia daug kartų priminti apylinkės iždininkams laiku atsiskaityti su finansais — juk visi turėtume suprasti, kad IRS [JAV federalinė mokesčių agentūra – D. C.] atsiskaitymo termino nekeičia. Nors šie trūkumai nėra jau tokie esminiai, jų panaikinimas labai palengvintų bendrą darbą.

Ar JAV LB tebėra reikalinga? Ką ji gali pasiūlyti, ko pamokyti šiandieninį Amerikos lietuvį?

JAV LB reikalinga, nes tai vienintelė organizacija, kuri jungia visus lietuvius. Didesniuose telkiniuose veikia įvairūs klubai, chorai, šokių grupės, jaunimo organizacijos, labdaros organizacijos – JAV LB juos remia ir jungia; ji yra reprezentatyvi organizacija. Ambasadorius Žygimantas Pavilionis ne vieną kartą yra pabrėžęs, kaip svarbu būti gerai susiorganizavusiems, ypač kai reikia pristatyti ir spręsti iškilusias problemas. Nors didesniuose lietuvių telkiniuose lietuviškos veiklos netrūksta ir ten LB labiau atlieka jungimo/rėmimo funkciją, mažesniuose telkiniuose, kadangi LB turi stiprius organizacinius pagrindus, ji suteikia galimybę bendrauti – pasiūlo veiklos sritis ir veiklos būdus. Tokiu būdu veiklos aruodas pasidaro aiškesnis ir prasmingesnis.

Ko palinkėtumėte JAV LB, jos dabartiniams ir būsimiems nariams bei vadovams?

Nariams palinkėčiau dalintis savo kūrybinėmis bei darbo jėgomis, nebūti tik vartotojais, bet ir davėjais. Yra daug maloniau ką nors naudingo, prasmingo pačiam padaryti, negu tik imti tai, ką kiti padarė. Vadovaujantiems, pasiryžusiems eiti atsakingas, svarbias pareigas įvairiose srityse – kultūros, mokslo, religinių reikalų, socialinių reikalų, švietimo, visuomeninių reikalų, informacijos, jaunimo, organizacinių reikalų ar ekonomikos reikalų, – linkiu ištvermės, kūrybingų idėjų, darbingų ir pareigingų bendradarbių. Visiems vadovams linkiu būti gerais šaukliais, kurie pritrauktų gausybę jaunų žmonių, nes nuo jų priklausys šios bendruomenės ateitis. O Krašto valdybos pirmininkui/-ei linkiu aiškios vizijos, neišsenkančios energijos ir Dievo palaimos vedant JAV LB šiuo įdomiu gyvenimo keliu, kuriame vertiname savo kilmę ir saugome savo tautinį lobį, tuo praturtindami save ir visus tuos, kurie jungiasi prie mūsų „lietuviškos šeimos“.

Straipsnis publikuotas balandžio 21 d. Bernardinai.lt

Maine steigiama nauja JAV LB apylinkė

Maine, šiauriausioje JAV Rytų pakrantės valstijoje, vietos lietuviai gegužės 1 dieną oficialiai steigia JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkę „Atlantas“. Organizatoriai kviečia visus Maine ir New Hampshire lietuvius, lietuvių kilmės asmenis ir jų sutuoktinius atvykti į šventę ir aktyviai įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Šventė vyks Pranciškonų vienuolyno svečių namų salėje Kennebunk miestelyje (26 Beach St.). Šventinėje programoje ketina dalyvauti garbūs svečiai: Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Julius Pranevičius, JAV LB Krašto Valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė, JAV LB Naujosios Anglijos Apygardos pirmininkė Dr.Regina Balčaitienė. Koncertuos Maine gyvenanti lietuvių dainininkė, kompozitorė, pianistė ir poetė Gintarė Jautakaitė. Vaišės suneštinės, bus renkamas simbolinis „Solidarumo“ – JAV LB narystės mokestis.

Daugiau informacijos Maino lietuvių „Facebook“ puslapyje: https://www.facebook.com/groups/883022788403512/. Apie dalyvavimą būtinai praneškite lbatlantas@gmail.com.

ME LB Atlantas Plakatas